Europos čempionato rungtynėse Lietuvos krepšinio rinktinės gynėja per 26 min. pataikė 4 iš 5 tritaškių, tarp kurių buvo kelias minutes trukusią pusiausvyrą nutraukęs metimas.
* * *
- Ar po skaudžių nesėkmių saldus pergalės skonis? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Valentienės.
- Taip, tai tikrai laimingiausia šio čempionato diena. Ir man, ir visai komandai. Juk į Italiją mes atvažiavome traumuotos, susirgusios, peršalusios. Ar galėjo būti blogiau? Tikrai negalėjo.
Ir štai pagaliau atpildas – mes ketvirtfinalyje.
- Ką jums asmeniškai reiškia ši pergalė?
- Skiriu ją saviškiams – vyrui, sūnui, tėvams. Skambinu jiems kasdien. Pirmasis sūnaus klausimas: „Mamyte, ar tu laimėjai?“ Mano penkiametis sūnus Aras, galima sakyti, užaugo krepšinio aikštelėje.
- Kas padėjo peršokti Turkijos barjerą?
- Pirmiausia turėjome peršokti pačios per save. Nugalėti savo ligas, nerimą, nepasitikėjimą. Svarbiausia – šiandien įrodėme, kad esame komanda – viena kitai padėjome sunkiausiomis rungtynių akimirkomis.
- Šiose rungtynėse daugiau lėmė meistriškumas ar šaltakraujiškumas?
- Lėmė tai, kad mums nebuvo kur trauktis. Juk pralaimėjimas reiškė kelionę namo.
- Turkija žaidimo stiliumi buvo ne itin paranki priešininkė?
- Visai neparanki. Tai labai agresyvi, greitai žaidžianti komanda. Bet mums pavyko susitvardyti. Lemiamais momentais gelbėjo tritaškiai. Jeigu jie nebūtų taiklūs, rungtynės visai kitaip galėjo baigtis.
- Tačiau dabar laukia dar stipresnės varžovės?
- Bet gal mums jau nebus tokių juodų dienų, kaip per rungtynes su latvėmis. Tada jautėmės baisiai. O dabar jau nieko nebijome, žadame kautis. Neturime ką prarasti.