Baltijos lyga įžengia į antrą sezoną. Kas naujesnio? Beveik nieko, išskyrus tai, kad čempionate debiutuos du klubai – „Sūduva“ ir Latvijos „Riga“. Lyga startuoja be tos pompastikos, kuri lydėjo įžangą į inauguracinį sezoną. Gal ir gerai – klubai bent jau žino, ko tikėtis.
Prieš pernykštį čempionatą buvo žadamas milijoninis prizų fondas, bet generaliniu rėmėju ketinęs tapti Rusijos koncernas „FedCom“ kone sezono išvakarėse nėrė į krūmus, nesumokėjęs nė cento. Suvokimas, kad geriausiu atveju galės uždirbti kelias dešimtis tūkstančių eurų, atšaldė klubų entuziazmą žaisti.
Vienų, kaip Daugpilio „Dinaburg“, – iš karto. Kalbama, kad pralaimėję pirmąsias rungtynes „Trans“ komandai, Latvijos klubo žaidėjai persirengimo kambaryje džiaugėsi taip, tarsi ką tik būtų nugalėję UEFA čempionų lygoje, o kai kurios lažybų kontoros džiaugsmu netryško. Pirmos rungtynės „Dinaburg“ komandai buvo ir paskutinės – ji išlėkė iš lygos.
Kitiems Baltijos lyga kaip šuniui penkta koja tapo atėjus lemiamai sezono stadijai. „Žalgirio“ futbolininkams prieš ketvirtfinalio rungtynes namuose su „Kaunu“ tuometis treneris Arminas Narbekovas leido suprasti, kad turnyras yra antraeilis lyginant su Lietuvos čempionatu. Komanda šį teiginį suprato labai tiesiogiai ir pralaimėjo gėdingai – 1:9.
Tai, kad nacionaliniai čempionatai ir taurių turnyrai klubams yra prioritetinės varžybos, suprantama – per jas patenkama į Europą. Praėjusį sezoną tik stipriausi latvių klubai, užėmę abi vietas finale, Baltijos lygoje kovojo rimtai. Kokius motyvacijos argumentus lyga siūlys šiemet? „Sutartyse numatytos didesnės baudos tuo atveju, jei komandos žais ne pagrindinių sudėčių. Be to, bandysime įtikinti klubus, kad tai yra visų mūsų bendras reikalas“, - aiškino Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.
Pamokslus apie bendrą reikalą klubams skaityti turėtų naujas rinkodaros direktorius iš Vokietijos, su kuriuo dėl darbo sąlygų lyga derėsis kovo viduryje. Jam teks pasistengti, juolab kad sutarties punktas apie pagrindinius ir atsarginius žaidėjus yra šakėmis ant vandens rašytas. Pagrindinė sudėtis - ta, kuri konkrečią dieną yra geriausiai pasirengusi žaisti. Kas sutrukdys treneriui pasakyti: „Šiandien pas mus geriausi tie, kurie žaidžia mažiausiai“?
Naują sezoną Baltijos lyga pradeda be prizinių pinigų ir be sutarčių su televizijos kanalais. Kaip ir pernai, televizorių ekranuose žiūrovai rungtynes retkarčiais galės stebėti nebent nuo atkrintamojo etapo. Lietuvoje transliuoti varžybų nesirengia nė vienas nacionalinis televizijos kanalas. Lygos atstovai sako: rengiame trampliną būsimam sezonui.
Lengva nebus. Tai įrodo ir faktas, kad pirmieji nemalonūs gandai ėmė šliaužioti – o tai regiono futbolui jokia naujiena - dar čempionatui neprasidėjus. Gandai tokie: Latvijoje pradėta kalbėti, kad Lietuvos ir Estijos futbolo federacijos neatsiskaitė su klubais už praėjusį sezoną ir šie ketina leisti į aikštę dublerius.
„Nei mes, nei estai nesirengiame mokėti – mūsų sutartyse, skirtingai nuo latvių, tai nenumatyta, - atkerta L. Varanavičius. – Be to, po pernykščių cirkų nė vienas klubas ir neprašė, kad sumokėtume.”
Prašė ar neprašė, faktai tokie: vietoj pinigų šiemet komandoms bus siūlomas aiškinamasis darbas. Gerai, jei sezonas iš tikrųjų yra tramplinas. Jei lyga nuo tramplino neatsiplėš ir šiemet, galima bus spėti, kad natūralus jos išnykimas iš varžybų tvarkaraščių – tik laiko klausimas.