Tačiau šiuo metu tenka apgailestauti, kad Vyriausybė vis dar delsia skirti pažadėtą stadiono finansavimą, nors ir gavo galutinį susitarimą su rangovu, kuriame nurodyta tiksli projekto vertė ir stadiono pastatymo data.
Lietuvos futbolo federacija (LFF) patvirtino, kad šių metų kovo
26 dieną vyks pirmos tarptautinės draugiškos futbolo rungtynės tarp
Lietuvos ir Azerbaidžano vienuolikių. Ir vėl buvo susidurta su
tarptautinius standartus atitinkančio stadiono problema, kurią tik
savo geranoriška iniciatyva išsprendė Vilniaus „Vėtros“ klubas,
pasiūlęs rungtynes žaisti savo aikštėje.
„Nacionalinis stadionas ne tik taptų pagrindine Lietuvos futbolo
rinktinės varžybų vieta, atitinkančia visus tarptautinius standartus,
bet ir parodytų Lietuvos futbolo ėjimą į priekį. Be to, nacionalinis
stadionas ne vienam europiečiui asocijuojasi su šalies veidu, tad tai
ir valstybės prestižo reikalas“,- sakė Lietuvos rinktinės
vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.
Jo teigimu, turint modernų stadioną, būtų galima tartis dėl
didesnio skaičiaus draugiškų rungtynių Lietuvoje, rengti
tarptautinius turnyrus.
„Nuo to laimėtų ir Lietuvos komanda, ir žiūrovai, ir jaunieji
futbolininkai. Esu įsitikinęs, kad tai būtų papildomas stimulas mūsų
ateities kartoms siekti sporto aukštumų“,- tvirtino jis.
Futbolo specialistas pažymėjo, kad netgi pačioje Vyriausybės
sudarytos komisijos parengtoje ir šių metų vasarį pristatytoje Kūno
kultūros ir sporto plėtros strategijoje numatyta pagrindinį dėmesį
skirti sporto socialinei misijai, siekti sudaryti sąlygas visas
socialines grupes įtraukti į kūno kultūros ir sporto veiklą.
Skaičiai byloja, kad 2006 metais visai nesportuojančių ir
nesimankštinančių žmonių Lietuvoje buvo 48 proc. Strategijos rengėjai
kelia uždavinį, kad 2020 metais tokių liktų tik 25 proc.
„Esame įsitikinę, kad nacionalinis stadionas tikrai padėtų
įgyvendinti šiuos tikslus, būtų puikus dėmesio sporto plėtrai
pavyzdys ir stimulas sportuoti“,- pabrėžė A. Liubinskas.