„Mes tokių galimybių nesvarstome, nors įvykius sekame. Manome, kad
dalyvavimas viso pasaulio sportininkų forumo olimpinėse žaidynėse kaip tik
įneštų daugiau demokratijos galimybių Kinijoje. Žaidynėse dalyvauja ne tik
10 tūkst. atletų, bet ir daugybė juos lydinčių asmenų, tūkstančiai turistų
atvyksta iš viso pasaulio. Tai žymiai didesnė paspirtis vystant demokratiją
ne tik tarp valdžios atstovų, bet ir vietinių gyventojų“, - trečiadienį BNS
teigė A.Poviliūnas.
Anksčiau kai kurios tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos ir
kai kurie visuomeniniai veikėjai paragino boikotuoti olimpines žaidynes,
protestuojant prieš Kinijos veiksmus Tibeto autonominiame rajone. Tokius
raginimus išreiškė ir kai kurie Lietuvos parlamentarai.
Anot A.Poviliūno, Maskvos ir Los Andželo olimpinių žaidynių pavyzdžiai
parodė, jog tokios akcijos neduoda norimų rezultatų, o per jas nukenčia tik
patys sportininkai.
„Sportininkai pastaruosius ketverius metus ruošiasi šiam aukščiausiam
pasaulio sportininkų forumui, kiti ir dar ilgiau. Politika yra politika, o
sportas yra jungianti jėga, parodanti, kad per sportą mes galime bendrauti,
kovoti sporto aikštelėse, o ne tarp žmonių ar valstybių“, - kalbėjo LTOK
prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, jog į Pekiną Lietuva ketina siųsti vieną
didžiausių po nepriklausomybės atkūrimo metų delegaciją. Tikimasi, jog joje
bus daugiau kaip šimtas narių: daugiau kaip 60 atletų bei daugiau kaip 40
juos lydinčių asmenų.
Pasak A.Poviliūno, siūlymams boikotuoti žaidynes nepritaria ir
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Jacques Rogge'as.
„J.Rogge yra pasakęs, kad sportininkai turi dalyvauti olimpinėse
žaidynėse, o bet koks boikotas būtų prasčiausias dalykas“, - sakė
A.Poviliūnas.
Pasak jo, TOK palaiko nuolatinį ryšį su Kinijos valdžia bei olimpinių
žaidynių organizaciniu komitetu. Daug klausimų bus sprendžiama ir balandžio
mėnesį Pekine vyksiančiame 205 nacionalinių olimpinių komitetų susitikime
bei Generalinės Asamblėjos sesijoje.
„Tuomet bus pokalbis, bus sudėlioti visi taškeliai“, - sakė LTOK
prezidentas.
Neramumai Lhasoje, Tibeto autonominio rajono sostinėje, kilo praėjusios
savaitės pabaigoje ir tęsėsi iki šiol. Tibetiečių dvasinis lyderis Dalai
Lama apkaltino Kiniją „valdant teroro būdu“ ir „kultūros genocidu“.
Kilus neramumams, neišvengta tibetiečių susirėmimų su Kinijos policija ir
armijos daliniais.
Dalai Lamos pareigūnai mano, kad smurtas pareikalavo 99 žmonių gyvybių.
Kinija, kurios pajėgos į Tibetą įžengė 1950 metais, skelbia, kad Lhasoje
žuvo 13 žmonių.