Vakar rytą R.Kaukėnas pirmasis sėdo į invalido vežimėlį.
Tačiau Lietuvos rinktinės sirgaliai gali būti ramūs – 30-mečiam 192 cm ūgio gynėjui neatsitiko nieko bloga. Kartu su kitomis Eurolygos žvaigždėmis Sienos „Montepaschi“ legionierius Madrido Šv.Augustino mokyklos salėje susitiko su invalido vežimėliuose krepšinį žaidžiančia ispanų ekipa.
„Pamėginau mesti keletą tritaškių. Įsitikinau, kad iš vežimėlio atakuoti labai sunku ir pataikyti gali tikrai ne kiekvienas“, – pripažino lietuvis.
Bendros Eurolygos ir UNICEF akcijos rengėjai net neįtarė, kad į susitikimą su negalios kamuojamais atletais Sienos klubas nusiuntė tikriausiai patį tinkamiausią žaidėją iš visų finalo ketverto dalyvių.
R.Kaukėno užsispyrimas, optimizmas ir valia verčia kalnus. Sausio 17-ąją iškentęs sudėtingą kairiojo kelio kryžminių raiščių operaciją lietuvis jau paneigė medikų prognozes ir veržiasi į aikštę.
„Nerizikuok sveikata ir tik nesugalvok Madride žaisti“, – Eurolygos finalo ketverto išvakarėse savo bičiulį perspėjo Šarūnas Jasikevičius.
- Rimai, atvažiavote į finalo ketvertą dirbti Kšyštofo Lavrinovičiaus vertėju? - „Lietuvos rytas“ paklausė krepšininko prieš vakar vakare vykusį Eurolygos pusfinalio mačą su Tel Avivo „Maccabi“.
- Brolis jau pats itališkai valgyti paprašo. Bijau, kad jam daugiau nereikės mano paslaugų. (Juokiasi.)
Komanda atvyko į Madridą šešioms dienoms. Kartu su žaidėjais iš Sienos išvyko visi gydytojai ir fizioterapeutai.
Visiems patogiau, kai esu čia ir galiu treniruotis kartu.
Kita vertus, finalo ketvertas – ne paprastos varžybos.
Reikia palaikyti komandos draugus.
- Po operacijos dar nepraėjo 4 mėnesiai. Kaip jaučiatės?
- Viskas gerai. Jau sportuoju. Kartu su komanda apšilinėju, mėtau į krepšį, tik kol kas nežaidžiu kontaktinio krepšinio.
- Pirmąsyk po ilgos pertraukos grįžote ant „Montepaschi“ atsarginių suolo. Ar ilgai ten ištversite neįbėgęs į aikštę?
- Aišku, kad labai noriu žaisti. Bet negaliu elgtis kvailai. Turiu galvoti apie ateitį.
- Sklinda kalbos, kad ketinate į aikštę grįžti jau per atkrintamąsias Italijos lygos varžybas.
- Prieš porą savaičių grįžęs į Lietuvą konsultavausi su Rimtautu Gudu (Lietuvos rinktinės gydytoju. – Red.).
Man atrodo, tai realu. Bet žiūrėsime.
Svarbiausia – kaip į naują krūvį reaguos mano kelis.
- Ar kairė koja vis dar plonesnė?
- Po operacijos jos apimtis buvo sumažėjusi pusantro centimetro.
Iš karto dariau pratimus, kad nesumažėtų per daug.
Dabar kairės kojos raumuo jau yra net puse centimetro didesnis nei dešinės.
- Kas buvo sunkiausia per keturis mėnesius po operacijos?
- Dabar yra sunkiausia.
Jau žinau, kad galiu žaisti, tačiau turiu dar pakentėti.
Aš per rungtynes net negalėjau sėdėti sulenkta koja ant komandos atsarginių suolo.
Kas penkias minutes turi tą koją ištiesti, atsistoti, pavaikščioti.
- Birželio pradžioje jūsų žmona Tanja turėtų gimdyti. Kai sulauksite antrojo vaiko šeimoje, dar nežaisite?
- Tikiuosi grįžti anksčiau. Bet negaliu nieko tiksliai prognozuoti. Norisi būti tikram.
- Po operacijos kalbėjote, kad dabar galite nuspėti net orus. Eurolygos finalo dieną „Montepaschi“ krepšininkams Madride bus giedra?
- Galiu pasakyti tik dėl rytdienos. (Juokiasi.)
Anksčiau tikrai netikėdavau tokiais dalykais. Bet iš tikrųjų, kai kaupiasi lietus, kelią kažkaip ima mausti.
Bet dabar nieko nejaučiu. Vadinasi, sekmadienį bus tikrai giedra.