Nors blauzdą stipriai pasitempusio legionieriaus žaidimo laikas, į komandą įsiliejus
amerikiečiui Marcusui Brownui, sumažėjo, tačiau 25 metų landusis gynėjas išliko vienas
„Žalgirio“ lyderių.
Popu pravardžiuojamas kroatas Eurolygos rungtynėse vidutiniškai per 21 minutę spėdavo
surinkti beveik po 12 taškų.
Pirmąsias dvejas LKL finalo rungtynes M.Popovičius praleido ant komandos atsarginių
žaidėjų suolelio. Tačiau pažvelgus į karšto būdo kroatą, galima suprasti, kaip jam
sunku, kai negali padėti komandai.
„Jeigu tai bus septintosios, lemiamos, rungtynės, o aš dar nebūsiu pasveikęs, vis tiek
žengsiu į aikštę“, - žadėjo vienas kovingiausių ekipos žaidėjų.
- Marko, kaip jaučiatės po patirtos traumos? Kada planuojate išbėgti į aikštę?
- Kiekvieną dieną vis labiau sveikstu, komandos gydytojai daro viską, ką gali. Galbūt
šeštadienį pradėsiu treniruotis. Tačiau turiu būti protingas - negaliu rizikuoti savo
sveikata, kad negaučiau dar rimtesnės traumos.
- Per varžybas tiesiog negalite nusėdėti vietoje ir aktyviai mosuojate rankomis. Nervai
nelaiko?
- Tiesiog noriu padėti komandos draugams. Jiems aikštėje nelengva. Pasakysiu visiems
žinomą tiesą: sėdėti ant atsarginių žaidėjų suoliuko ir žiūrėti, kaip žaidžia kiti, yra
daug sunkiau nei pačiam lakstyti aikštėje.
Tačiau taip kartais nutinka ir tenka su tuo susitaikyti. Bet aš kiekvieną LKL finalo
varžybų akimirką troškau išbėgti į aikštę.
- Komandos draugas Damiras Markota taip pat, atrodo, sunkiai tramdo emocijas. Vilniuje
jis buvo aršus ir Kaune akys degė taip, jog galėtų su šakėmis prieš traukinį bėgti. Visi
kroatai yra tokie karšti?
- Na, mes, kroatai, išties pasižymime kartštoku temparamentu. Pavyzdžiui, aš tiesiog
negaliu tverti savyje, kai mano komandai nesiseka. Nuo lietuvių tikrai skiriamės
mentalitetu... Supraskite, kiekvienos komandos krepšininkų tikslas yra vienas - pergalė,
ir kaip tu jos sieksi, jei nebūsi užsivedęs.
- Ar nuo to laiko, kai į Kauną atvyko D.Markota, jau spėjote tapti draugais?
- Mes pažįstami jau nuo senų laikų, o dabar gyvendami Kaune kartu praleidžiame daug
laiko. Gyventi svečioje šalyje yra lengviau, kai gali su kuo nors pasišnekėti gimtąja
kalba.
- Galima numanyti, jog jūs jam - it vyresnis brolis?
- Kai tik atvyko į Lietuvą, aš jam nemažai padėjau savo patarimais. Reikia pripažinti,
kad ir man geriau, kai jis šalia. Suprantate, jis dar jaunas, turi didžiulį talentą ir
tobulėja kasdien. Jis turi daug dirbti, stengtis ir tikiu, jog Damiras pasieks tokį
lygį, kokio nusipelnė.
- Ar jau susimąstote, kaip vasarą su Kroatijos rinktine kovosite dėl papildomo kelialapio į Pekino olimpines žaidynes?
- Taip jau yra, kad su rinktine praleidau jau ne vieną vasarą ir svarbiausiuose turnyruose ar čempionatuose visas mūsų ekipos dvyliktukas stengiasi pasiekti aukščiausių rezultatų.
Žinoma, visų šalių krepšininkai to siekia, bet vieniems tai pavyksta padaryti, kitiems - ne. Šiuo metu esu susikoncentravęs tik į šią LKL finalo seriją ir siekį tapti Lietuvos čempionu.
Po to šiek tiek pailsėjęs kibsiu į darbą su Kroatijos rinktine. Žaisti olimpinėse žaidynėse yra kiekvieno sportininko svajonė - ne tik aš, bet ir kiti žaidėjai visomis jėgomis stengsis ten patekti.
- Po LKL finalo serijos baigsis dvejus metus galiojanti jūsų sutartis su „Žalgiriu“. Planuojate pasilikti Kaune ilgiau?
- Apie save girdėjau daugybę gandų. Nežinau, kuriomis antimis tikėti, kuriomis - ne. Tačiau panašu, kad į klubą ateis nauji savininkai ir spręs, kuriuos žaidėjus pasilikti, o kam teks ieškotis naujo klubo...
Pirmiausia baikime šį sezoną, tada žiūrėsime. Žinoma, aš pirmenybę teiksiu „Žalgiriui“ - tai pasakau atvirai ir be jokio veidmainiavimo. Bet yra ir „bet“... Jei kalbėsiuos apie naują kontraktą, norėsiu iš savininkų išgirsti apie komandos siekius, apie mano vaidmenį ekipoje...
Bet kartoju - mielai pasilikčiau Kauno komandoje.
- Koks faktorius bus svarbiausias kovojant dėl šio sezono LKL čempiono titulo?
- Lemiamą vaidmenį suvaidins mūsų žaidėjų meistriškumas. Esu įsitikinęs, kad „Žalgiris“ turi žymiai geresnius žaidėjus nei „Lietuvos rytas“.
Juk žaisdami neutralioje aikštėje mes du kartus įveikėme vilniečius. Aišku, nebuvo lengva, tačiau mūsų komanda yra geresnė. Jeigu sostinės krepšininkai norėtų tai paneigti, jie visų pirma turėtų mus įveikti finaluose.
Jei taip atsitiks, pirmas jiems paspausiu rankas. Tačiau mes tikrai laimėsime.