– Andrea, ar Europos čempionatas jums atrodo sudėtingesnis už pasaulio čempionatą?
– Manau, kad taip. Pasaulio čempionato grupėje gali tekti rungtyniauti ir su silpnesniais varžovais. O Europos čempionate – iš karto visos komandos stiprios, ypač mūsų grupėje.
– Žodžiu, esate agresyviai nusiteikę?
– Manau, kad svarbiausia yra iškovoti pergalę pirmajame etape. Mes tai jau esame padarę prieš ketverius metus Portugalijoje, tada nepralaimėjome nė karto. Vėliau, jei pateksime į ketvirtfinalį, beliks tik kovoti iki galo. O galimybių mes tikrai turime.
– Kodėl mūsų aistruoliai turėtų pasitikėti šia rinktine?
– Todėl, kad komanda yra stipri – daugmaž ta pati, kuri laimėjo pasaulio čempionatą. Norime tai pakartoti. Yra daug aukštos klasės žaidėjų, treneris gali rinktis įvairius taktinius sprendimus. Žodžiu, pasirinkimas pakankamai didelis.
– Didesnis nei pasaulio čempionate Vokietijoje, prieš dvejus metus?
– Mano nuomone, taip. Komandoje yra įdomių, netipiškų žaidėjų, nestokojančių fantazijos ir technikos. Manau, talentas mums padės iškovoti pergalę.
– Kalbate apie tokius žaidėjus, kaip Antonio Cassano ir Alessandro del Piero?
– Taip, tačiau ne vien apie juos. A. del Piero – komandos senbuvis. Turiu galvoje daugelio iš mūsų eklektiką, kuri suteikia komandai galimybę rungtyniauti pagal įvairias schemas. Tai mums visiems tik į naudą.
– Palyginti su pasaulio čempionatu, skirtumas būtų tas, kad tuomet Italijos futbolas buvo paskendęs korupcijos skandaluose ir jūs visi buvote lyg ant adatų. O dabar esate ramūs?
– Šiuo metu aplinka yra visiškai skirtinga – juk prieš dvejus metus buvome pačiame skandalo įkarštyje. Tačiau nemanau, kad šita ramybė turėtų būti vertinama kaip neigiamas dalykas. Manau, atėjo laikas atsikratyti įpročio įsivaizduoti, kad Italijos futbolininkai gerai rungtyniauja tik tada, kai juos slegia įtampa. Žinoma, Vokietijoje būtent taip ir buvo, tačiau, kas žino, galbūt būtume laimėję ir be visų tų skandalų.
Vis tiek, palyginti šį Europos čempionatą su mačais Vokietijoje, aš matau, kad yra ir keli sutapimai.
– Kokie?
– Nėra jokios įtampos tarp žaidėjų ir trenerio. Turime didelį norą iškovoti pergalę. Kita vertus, mes suvokiame, kad esame stipri komanda.
– Ar būtų palankiau nebūti favoritais?
– Ne. Žinojome, kad po pasaulio čempionato visi stengsis mus nugalėti, tačiau esame patenkinti, jog mums skiriamas toks dėmesys. Šiaip ar taip, pergalių mums niekas nedovanoja.
– Buvęs rinktinės treneris Marcello Lippi patyrė didelį spaudimą, o Roberto Donadoni – lyg ir pakankamai ramus...
– Nemanau, kad jis ramus: kiekvienas treneris jaučia didelę atsakomybę dėl savo sprendimų. Negalima sakyti, kad M.Lippi laimėjo čempionatą tuomečio futbolo skandalo dėka. Aš manau, kad, nors šių dviejų trenerių charakteriai yra skirtingi, jie abu verti pergalės.
– R.Donadoni atrodo atlaidus, tačiau jis tvirtai laikosi savo sprendimų: kiekvieną iš jūsų jis yra bent kartą palikęs ant atsarginių suolelio.
– Mano manymu, jis yra nuoseklus. Nuo pat pradžių jis į aikštelę leidžia tik tuos, kurie jam atrodo tuo metu labiausiai tinkami. Jis nebando taikytis prie žaidėjų ir niekada nekeičia savo sprendimų. Mes tai supratome ir su tuo susitaikėme.
– Argi įmanoma pasaulio čempionui susitaikyti su tuo, kad abejojama jo talentu?
– Futbole – kaip ir gyvenime: visa tai, kas jau vieną kartą nuveikta, nebetenka reikšmės. Turi iš naujo įrodinėti, kad vėl esi stiprus. Tai suteikia naujų stimulų.
– Komandos saugams naujoji schema, pagal kurią nebėra nuolatinių pozicijų – irgi stimulas?
– Tai treniruotėse šlifuotos taktinės schemos, kurias mes jau išbandėme draugiškose rungtynėse prieš Belgiją. Nesilaikydami savo įprastų pozicijų aikštėje, paprasčiausiai nesuteikiame galimybių varžovams mus perprasti.
– Užsienio žiniasklaida po pasaulio čempionato jus išrinko geriausiu Italijos žaidėju. Ko tikitės iš Europos čempionato?
– Tikiuosi, kad sužaisiu puikiai. Gerai jaučiuosi ir tikiuosi, kad viskas baigsis taip, kaip ir pasaulio čempionate. Be to mums – Milano „Milan“ žaidėjams – po tokio nesėkmingo sezono, kuriame nesugebėjome patekti net į Čempionų lygą, šis Europos čempionatas yra lyg revanšas.
– Jau keturiasdešimt metų, kai Italijai nepavyksta laimėti Europos čempionato, o paskutiniai du čempionatai baigėsi išties siaubingai. Ar komandoje jaučiate nuoskaudą dėl to, kas nutiko 2000-aisiais ir 2004-aisiais metais?
– Tiesiog tikimės, kad šį kartą mums pasiseks ir tiek. Laimėti pasaulio ir Europos čempionatą per dvejus metus – tai būtų istorinis įvykis, iki šiol tai padaryti pasisekė tik Prancūzijai.
– Jūsų karjera rinktinėje truks iki pasaulio čempionato Pietų Afrikoje?
– Tikiuosi. Noro yra ir amžius turėtų tai leisti.
– Šiame čempionate žais puolanti rinktinė. Tačiau mūsų tradicija kitokia – Italija laimi stipria gynyba.
– Tai rinktinė, kuri prisitaiko prie žaidėjų bruožų. Taip darė ir M.Lippi su savo komanda. Šioje komandoje dominuoja puolantys žaidėjai.
– Taigi, reiškia, kad būtina trijų puolėjų schema: Antonio di Natale ir Mauro Camoranesi, ar A. del Piero ir A.Cassano šalia Luca Toni? Šiuo atžvilgiu A. del Piero šiek tiek suglumo ir pasakė, kad tai ne koks karas.
– Jis teisus. Reikia būti ramiems ir palikti ramybėje puolėjus. Yra A. del Piero ir kitų talentingų puolėjų. Tai ne karas, o tiesiog skirtingos galimybės. R.Donadoni nuspręs, kas naudingiausia komandai.
– Rinktinė aistruoliams lyg ir patinka, aną dieną A. del Piero susilaukė daug plojimų Florencijoje. Aistruolių entuziazmas – tai juk atsakomybė?
– Žinoti, kad visa šalis serga už mus, ir jausti žmonių aistrą mums suteikia daug jėgų. Nekantraujame ir mes, ir visa Italija.
– Pasaulio čempionato pergalės simbolis Marco Materazzi, rodos, perėjo į atsarginių gretas.
– Jis myli rinktinę ir yra laimingas, kad jį pakvietė žaisti. Aš esu įsitikinęs, kad žaisti gausime visi.
– Andrea, kas laimės Europos čempionatą?
– Mano nuomone, favoritai yra Prancūzija, Ispanija ir Vokietija. Ir, žinoma, mes.