Videonaujienose žiūrėkite reportažą iš Palangos.
Šie tyrimai leido atsakyti į klausimus, kuriuos profesoriui pateikė olimpinėms žaidynėms besirengiančios rinktinės treneris Ramūnas Butautas: ar galima krepšininkams skirti maksimalius krūvius? Kuriuos komandos žaidėjus prie to pratinti pamažu? Kuriems taikyti specialias programas?
- Kaip atsakėte į šiuos rinktinės trenerio klausimus? - „Lietuvos rytas“ paklausė D.Vasiliausko.
- Patikrą sudarė ultragarsinis širdies įvertinimas, kuris rodo kraujo išmetimo jėgą ir širdies vožtuvų darbą, kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo sistemos funkcinės galios nustatymas. Galiausiai atliekama kompiuterinė elektrokardiograma. Ji rodo širdies elektrinį stabilumą.
Tuomet įvertiname širdies ūžesius, jėgą, pulsą, kraujospūdį.
Apibendrinant tyrimų duomenis, galima pasakyti, kad daugumai krepšininkų sezonas buvo be pasekmių širdies raumeniui. Nebuvo nė vieno, kuris negalėtų dabar treniruotis ir turėtų daryti pertrauką.
Iš kitų išsiskyrė kai kurie žaidėjai. Tarkim, Ramūnas Šiškauskas, Robertas Javtokas, Rimantas Kaukėnas, Mantas Kalnietis. Jų širdis dirba ypač gerai.
R.Kaukėnas pasakojo, kad kai po sezono Italijoje jam atliko tyrimus, medikai juokavo: „Per gera tavo širdis“.
Tai matyti ir dabartinėse išvadose – R.Kaukėno širdies raumens sistema puikiai parengta dideliems krūviams.
Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad Rimas turėjo traumą ir galėjo šiek tiek pailsėti nuo didelių krūvių.
- Ar buvo tokių žaidėjų, kuriems siūlėte taikyti mažesnius krūvius?
- Ne. Bet jie patys jautėsi pavargę. Pavyzdžiui, Jonas Mačiulis sportavo beveik be poilsio – pernai jis atstovavo net kelioms rinktinėms.
Todėl Jonas prašė bent savaitę neskirti jam maksimalių krūvių, o leisti prie jų priprasti pamažu.
Treneriai atsižvelgė į šį prašymą. Kai kurių žaidėjų širdis dirba puikiai, bet jie vis tiek negali sportuoti visa jėga, nes yra po traumų.
Nors jie jau visiškai atsigavę, vis tiek būtų rizikinga sportuoti maksimaliais krūviais.
- Teigėte, kad tik nuo krepšininko profesionalumo priklauso, kaip dirba jo širdis.
Kaip pavyzdį paminėjote R.Šiškauską, kurio širdies raumens darbas yra beveik idealus.
- Žinau, kokius krūvius Ramūnas gavo visą sezoną. Maskvos CSKA komandoje per Eurolygos ir Rusijos čempionato dvikovas jis beveik visą laiką žaidė starto penkete ir aikštėje praleisdavo du trečdalius rungtynių.
R.Šiškauskas patyrė milžinišką emocinį ir fizinį krūvį. Žinodamas tai, tikėjausi visiškai kitokių tyrimų rezultatų.
Tačiau Ramūno organizmas puikiai atsigavo. Jis valgo subalansuotą maistą, naudojo daug įvairių priemonių atsigauti: ledą, masažą, eidavo į garinę pirtį. R.Šiškauskas moka profesionaliai save tausoti.
NBA gydytojai sako: „Krepšininkų sveikata yra jų pačių rankose“. Europoje medikai žaidėjus labiau prižiūri, bet krepšininkai ir patys moka prisižiūrėti.
Atlikome ir Europos čempionatui besirengiančios Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjų tyrimus. Iš 20 krepšininkų 15-kos širdis dirbo puikiai, o penkių buvo gerokai silpnesnė.
Šitaip nutiko, nes sezono pradžioje jie smarkiai užsiplėšė, nekreipė dėmesio į atkuriamuosius veiksnius ir dėl neprofesionalumo dabar yra nepasirengę dideliems krūviams.