Tai viena seniausių iki šiol praktikuojamų sporto šakų, romantiška ir dvelkianti senove. Šaudymo iš lanko istorija yra glaudžiai susijusi su pačios žmonijos istorija. Manoma kad lankas ir strėlė buvo pradėti naudoti dar akmens amžiuje. Senovės egiptiečiai lanką pritaikė medžioklėje ir kare.
Kiekvienas žino apie kilnųjį lankininką Robiną Hudą ir šauniuosius Šervudo girios riterius, kurių, kaip lankininkų populiarumas atsispindėjo daugelyje baladžių ir tautosakoje. Pirmosios žinomos lankininkų varžybos buvo surengtos Finsbury (Anglijoje), 1583 m. Jose dalyvavo 3000 lankininkų.
Viduramžių legenda išliko, tačiau lankai ir strėlės nuo tų laikų pasikeitė.
Šaudymas iš lanko olimpiadose
Sportinio šaudymo iš lanko istorija prasidėjo 1900 metais, kai II olimpinėse =aidynėse Paryžiuje buvo demonstruojamas parodomasis šaudymas iš lanko. 1904 metais šaudymas iš lanko oficialiai įtrauktas į olimpinių =aidynių programą. Žaidynės vyko JAV, Sent Luise, kur dalyvavo tik vietiniai šauliai. 1908 – 1920 metais, be JAV komandų, dalyvavo Prancūzijos, Anglijos ir Belgijos šaudymo atstovai.
1920 m. nuspręsta šaudymą iš lanko išbraukti iš olimpinių sporto šakų. Į olimpinę šeimą šaudymas iš lanko sugrįžo tik 1972 m. Miunchene (Vokietija). Komandinės šaudymo iš lanko varžybos vyksta nuo 1988 metų Seulo olimpiados.
Olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose lankininkai iš viso iššauna po 144 strėles iš 4 nuotolių, pradedant ilgiausiu, už ką maksimaliai gali gauti 1440 taškų. 64 geriausi lankininkai po to trijuose etapuose iššauna po 6 strėles.
Geriausi 8 lankininkai patenka į finalą, kur jie varžosi tarpusavyje (kievienam duodant po 3 strėles). Varžybose dėl aukso du lankininkai pakaitomis paleidžia po tris strėles. Visuose etapuose šaudoma iš 70 m nuotolio.
Šaudymas iš lanko Lietuvoje
Šaudymu iš lanko Lietuvoje buvo susidomėta 1960 metais. Šaudymo iš lanko asociacijos direktorius Mantas Balsys teigia, kad Lietuvoje veikia kelios dešimtys šaudymo iš lanko klubų, iš kurių tik penketas oficialiai registruotų.
Be olimpinių lenktųjų lankų galima šaudyti iš ilgųjų, kurie dar vadinami tradiciniais, naujausios technologijos skriemulinių ir senovinių lankų (egiptietiškų, daniškų, Amazonės indėnų ir pigmėjų), pagamintų pagal viduramžių technologijas.
Lietuvoje populiariausias landšaftinis šaudymas iš lanko gamtoje (miške, laukuose, per vandens telkinius). Šaudoma į trimačius žvėris – kiškius, lūšis, netgi meškas ir stumbrus, pagamintus iš gumos muliažo. Lankininkai tokią pramogą vadina „medžiokle be kraujo“.
Be šaudymo į trimačius guminius žvėris, lankininkai imituoja viduramžių laikų rungtis, kaip greitošauda (spartus šaudymas, imituojantis per arti prisiartinusį priešą, kai svarbu ne pataikyti, bet kuo daugiau iššauti), šaudymas į judančius objektus, švytuokles.
Tokie užsiėmimai vyksta per varžybas viduramžių šventėse. Geriausi lankai ir strėlės gaminamos iš uosio. Gaminant lankus naudojamos įvairios medžiagos, kaip kaulas, ragas, kaulo klijai, sausgyslės.
Strėlės gaminamos iš anglies pluošto ir aliuminio, tačiau geriausios yra iš medžio. Mažėjant tikrų šio amato meistrų geros medinės strėlės įgauna aukso vertę. Strėlės tvirtinamos geležiniais antgaliais ir plunksnomis, kurios suteikia skrydžiui šaižaus gausmo.
Arbaletas – tinginiams
Be įprastinių lankų mažiau paplitę timpos (laidynės) ir arbaletai. Arbaletui įsigyti reikalingas valdžios leidimas. Pasak M.Balsio, arbaletas yra lanko atmaina, menkai pritapusi dėl ilgai trunkančio ir brangaus jo gaminimo.
Šaudymo iš lanko asociacijos lankininkai arbaleto nevadina nei šautuvu, nei lanku. Jis labai tinka neįgaliesiems, nes nereikalauja jėgų, be to, lengviau pataikyti į taikinį, pasižymi didesne galia ir galima šaudyti sėdint, tačiau nusileidžia lankui šaudymo sparta.
Medžioklė Lietuvoje tiek arbaletais, tiek lankais yra draudžiama nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
Pasitaiko ir kuriozų
Tiek treniruočių metu, tiek ir per varžybas pasitaiko linksmų kurioziškų nutikimų, kai strėlės perskrodžia kiaurai kitą ar šaudant į kelis taikinius keliolikai šaulių strėlės skriedamos link taikinio numuša viena kitą. M.Balsys prisimena įvykį, kai patyręs šaulys, tikrindamas savo taikinį, nerado nė vienos į jį ismigusios strėlės. Šalia stovėjo nugriuvęs medis, į kurį buvo įsmigusios trys strėlės. Medis buvo nulaužtas audros, bet atrodė, kad jį nuvertė strėlės.
Šaudymas iš lanko įtrauktas ir į parolimpinių sporto šakų programą. Neįgaliesiems gaminami specialūs lankai, kuriuos galima valdyti viena ranka, o templę paleistį dantų pagalba.
Šaudymas iš lanko – brangus užsiėmimas. Profesionalai už geriausius lankus pakloja iki 6 tūkst. litų. Paprasti, mėgėjiški lankai kainuoja apie 400 litų. Už 700 litų galima įsigyti pagrindinę lankininko rakandų komplektaciją.