„Taip aš noriu parodyti, kad vis tiek Darius yra mūsų komandoje ir mes apie jį galvojame“, – sakė L.Kleiza.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą iš Kinijos.
Per apšilimą prieš kontrolines rungtynes šeštadienį Makao su Turkijos rinktine 23 metų krepšininkas aikštėje išsiskyrė iš kitų krepšininkų.
L.Kleiza ryškiai švietė vilkėdamas geltonus rinktinės sirgalių marškinėlius su krepšinį žaidžiančiu skeletu.
Ant jo baltų sportinių batų buvo matyti ranka juodai užrašyta „#9“.
Šiuo numeriu rinktinėje rungtyniaudavo 29 metų 206 cm ūgio puolėjas D.Songaila.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, jog šis „Washington Wizards“ žaidėjas dėl stuburo išvaržos negalės dalyvauti trečiosiose per savo karjerą olimpinėse žaidynėse.
Užrašyti pavyko ne iš karto
„Labai gaila. Jis taip norėjo žaisti Pekine“, – dėl bičiulio išgyveno L.Kleiza.
Tradicija užsirašyti į bėdą patekusio komandos draugo numerį arba inicialus atkeliavo iš L.Kleizos ekipos NBA lygoje „Denver Nuggets“.
Ten krepšininkai dažnai taip palaiko saviškius. Pastarąjį kartą – vidurio puolėją Nene Hilario, kuriam žiemą buvo diagnozuotas vėžys.
L.Kleiza į Makao atsivežė penkias poras sportinių batų ir ketina ant kiekvienos, su kuria rungtyniaus olimpiadoje, užsirašyti D.Songailos numerį.
Vieną porą jis jau apgadino ant aulo mėgindamas išvedžioti inicialų raides – D.S.
„Labai negražiai išėjo“, – šyptelėjo L.Kleiza ir nusprendė rašyti tik D.Songailos numerį, o ne inicialus.
Kiti krepšininkai kol kas prie akcijos neprisidėjo, bet visi išgyvena dėl savo komandos draugo sveikatos problemų.
Treneriams tenka perbraižyti žaidimo planą, nes 206 cm ūgio D.Songaila buvo vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.
Pernai Europos čempionate šis puolėjas rungtyniavo vidutiniškai 20 minučių per rungtynes, pelnydavo 11,2 taško ir atkovojo 4,8 kamuolio.
Trūks jėgos po krepšiu
„Jis galėjo lakstyti paskui greitus sunkiuosius krašto puolėjus. Europos čempionate mes dažnai mažindavome ūgio vidurkį išleisdami Darių ir „centro“ pozicijoje“, – kalbėjo treneris Ramūnas Butautas.
Strategas siūlė komandos senbuviui vietą olimpinėje rinktinėje net ir žinodamas, kad bent jau grupės varžybose jis tikrai dar negalės rungtyniauti.
Tačiau D.Songaila nusprendė likti Vašingtone ir gydytis.
„Sėdėti olimpiadoje ant suolo ir nežaisti yra tas pat, kas alkoholikui eiti į barą ir negerti. Man tai kainuotų daug nervų“, – atsiduso NBA krepšininkas.
„Rungtyniaudami labai jaučiame, kaip jo trūksta, – sakė didelę D.Songailos darbo dalį perėmęs 210 cm ūgio Kšyštofas Lavrinovičius. – Darius ypač didelę paramą suteikdavo po krepšiais. Jis galėjo ir atkovoti kamuolį, ir pasistumdyti, ir apsiginti prieš didelį žmogų“.
Pripratęs keisti pozicijas
Kai per rungtynes su Turkijos rinktine L.Kleiza krovė į krepšį po Šarūno Jasikevičiaus perdavimo ketvirtajame kėlinyje, puolėjo rankos pakibo ant lanko, o jo sportbačiai su užrašytu devintuoju numeriu sušmėžavo ties varžovų akimis.
203 cm ūgio galingas puolėjas šeštadienį sužaidė geriausias savo rungtynes pasirengimo olimpiadai etape.
L.Kleiza baigė išsigydyti čiurnos traumą, atsigavo po aukštos temperatūros ir mače su Turkija pelnė 13 taškų per 16 minučių.
Jis žaidė ne tik už save, bet ir už D.Songailą.
- Ar kalbėjotės su Dariumi po to, kai paaiškėjo, kad jis negalės atvykti į Pekino olimpiadą? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Kleizos.
- Aišku. Jam depresija, jis visą vasarą ruošėsi olimpiadai, tikėjosi grįžti su medaliu. Juk tai turėjo būti jo paskutinis kartas rinktinėje. Bet ką darysi.
- NBA lygoje dažnai rungtyniaujate atakuojančiojo gynėjo pozicijoje, bet rinktinėje, atrodo, jums reikės atlikti ir D.Songailos užduočių po krepšiu?
- Taip, rinktinėje daugiausia žaisiu ketvirtojoje pozicijoje.
NBA lygoje dažniau būnu atakuojantysis gynėjas, bet kartais tenka pažaisti ir sunkiojo krašto puolėjo vietoje.
Taip buvo ir per tą mačą, kai įmečiau 41 tašką.
Mano pozicijos labai dažnai kaitaliojasi. Esu prie to pripratęs ir man tai aikštėje suteikia daugiau galimybių. Dabar labai daug kas turi neaukštus „ketvirtuosius numerius“.
Pažiūrėkite į amerikiečius – ten visi meta į krepšį, o tokių, kurie laužtų varžovus po krepšiu, yra labai mažai.
Stipriausia grandis – gynėjai
- Lietuvos rinktinėje – nemažai universalių aukštaūgių. Kuo jūs vienas nuo kito skiriatės?
- Aš esu iš visų mažiausias sunkusis krašto puolėjas, todėl turiu greičio pranašumą.
Dideliam žmogui sunku suspėti, kai prie jo pastatomas mažas „ketvirtasis numeris“.
Taip žaidžia amerikiečiai – pastato sunkiuoju krašto puolėju Carmello Anthony arba LeBroną Jamesą (abiejų ūgis – 203 cm. – Red.), ir žmogui, kurio ūgis 208 ar 210 cm, ginantis labai sunku suspėti.
- Kokių pranašumų turi šių metų Lietuvos rinktinė?
- Esame gynėjų komanda. Tai – mūsų stipriausia grandis: „tretieji numeriai“, įžaidėjas, atakuojantysis gynėjas.
Bet svarbu subalansuoti žaidimą. Tai Marijonas Petravičius ir Robertas Javtokas labai gerai daro.
Brolis žaidžia krašte, jis tiek „necentruoja“, nelaužia varžovų po krepšiu, kaip Robis ir Marijonas.
Trauma ir liga – praeitis
- Mače su Turkija pats atrodėte tvirčiau nei iki šiol.
- Bandau atgauti jėgas ir formą. Turnyre Makao žaidžiau pirmą kartą po savaitės pertraukos. Po ligos ir traumos kojos po truputį atsigauna.
Pirmojoje rungtynių dalyje dar buvo sunku, o antrojoje jaučiausi jau geriau.
- Tai buvo paskutinės kontrolinės rungtynės prieš olimpiadą. Ar į Pekiną važiuosite ramus?
- Kai prasidės olimpiada, visi būsime atsigavę ir pasiruošę. Nėra dėl ko jaudintis.
Aklimatizacija užtruko, rungtynėse su amerikiečiais jie mus tikrai pagavo, mes iš to pasimokėme ir didelės problemos dėl to nedaryčiau.
Aišku, laukia sunki olimpiada – tikrai nebus paprasta ką nors laimėti, bet turime gerai subalansuotą komandą ir visi esame pasirengę žaisti.