Sidabro medaliai nenumalšino jaunųjų Lietuvos krepšininkų pergalių alkio (nuotraukos, video)

Margaspalvių gėlių jūra, plojimai, bučiniai ir šūkiai „Lietuva!“. Taip Vilniaus oro uoste vėlyvą pirmadienio vakarą buvo sutikta Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate Graikijoje sidabro medalius iškovojusi Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinė.

Tačiau trumpam herojais tapę Europos krepšinio vicečempionai sunkiai išspaudė šypsnius - jaunuolių veiduose atsispindėjo nuovargis ir net nusivylimas.

„Labai troškome aukso medalių“, - liūdnai pripažino vienas rinktinės lyderių Tautvydas Šležas.

Jam ir dar vienuolikai talentingų aštuoniolikmečių iki išsvajoto aukso buvo likęs vos vienas žingsnis, tačiau pasiekti viršūnę lietuviams sutrukdė turnyro šeimininkai graikai. Pirmenybių finale Vitoldo Masalskio treniruojama Lietuvos jaunių rinktinė po atkaklios ir varginančios kovos graikams nusileido 50:57.

„Šiek tiek buvome nusivylę, ypač po finalo. Kaip sakoma, dvi blogiausios vietos būna antra ir ketvirta. Bet iš dalies mes esame laimingi todėl, kad trys komandos iškovojo medalius, o likusios 13 jų negavo“, - Vilniaus oro uoste surengtoje spaudos konferencijoje sakė V.Masalskis.

Į Vilnių sidabro medaliais pasipuošusi rinktinė grįžo be vieno savo kario. Naudingiausiu pirmenybių žaidėju pripažintam Donatui Motiejūnui artimųjų sveikinimų dar teks palaukti - kartu su rinktine Prahą pasiekęs aukštaūgis persėdo į Latvijos sostinę Rygą skrendantį lėktuvą. Talentingasis puolėjas jau antradienio vakarą turėtų padėti Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate besigrumiančiai mūsų šalies rinktinei.

V.Masalskis neslėpė, kad čempionate rungtyniavusių rinktinių lygis buvo itin aukštas ir pripažino, kad už Lietuvos rinktinę pajėgesnė buvo ne tik čempione tapusi Graikijos komanda.

„Ranką pridėjęs prie širdies, atvirai galiu pasakyti, kad čempionate stipresnių už mus komandų tikrai buvo. Bet mokėjimas susitelkti, sugebėjimas įvykdyti trenerių nurodymus buvo mūsų jėga“, - komandos vienybe džiaugėsi strategas.

Nors rinktinės vedliais neabejotinai laikomi D.Motiejūnas ir T.Šležas, treneris nepamiršo ir kitų krepšininkų juodo darbo.

Tačiau net ir didžiausių jaunųjų Lietuvos krepšininkų pastangų ir lyg liūtai po krepšių besigrūmusių D.Motiejūno ir T.Šležo indėlis nevirto žibančiais aukso medaliais ir lietuvių triumfo šokiu audringai gerbėjų palaikomų Graikijos žaidėjų akivaizdoje.

„Graikijos rinktinė išsiskyrė iš kitų turnyro rinktinių, nes žaidė brandų ir labai protingą žaidimą. Graikai labai gerai priima sprendimus įvairiose situacijoje“, - varžovus gyrė V.Masaslkis. Bet netrukus pridūrė: „Juos įveikti finale būtų galima tik žaidžiant neutralioje aikštėje“.

„Teisėjų sprendimai - kažkoks absurdas. Mes buvome pasibaisėję“, - vis dar niršo T.Šležas. Vienas rinktinės lyderių atvirai pareiškė, kad šališkas teisėjavimas buvo tarsi pagaliai į darniai dirbusį lietuvių krepšinio mechanizmą.

Tačiau vienam perspektyviausių šalies krepšininkų finale koją pakišo ir jaudulys - nors vidurio puolėjas po krepšiais sugriebė 14 kamuolių, tačiau surinko tik 3 taškus, pataikęs vos 1 dvitaškį iš 8.

- Ko pritrūko Lietuvos rinktinei finale? - lrytas.lt paklausė vieno rinktinės lyderių T.Šležo.

- Greičiausiai sėkmės. Visų rungtynių metu vyko apylygė kova. Galbūt rungtynių pabaigoje pritrūko ir jėgų, nes viso čempionato metu žaidėme septyniese, be poilsio.

Aišku, dar teisėjai prisidėjo su absurdiškais švilpukais. Rankas tiesiai laikome - jau švilpia. Įmetė baudą - užskaito du taškus. Trūksta žodžių. Bet juk Graikija - žinojome, su kuo žaisime ir koks spaudimas jiems buvo. Jei būtume su kitais varžovais žaidę, būtume tikrai laimėję.

- Žinoma, pirmiausia jaudulys. Prieš finalą suvokėme, kad kiekvienam iš mūsų tai - svarbiausios gyvenimo rungtynės. Be to, man ir Donatui (D.Motiejūnui - red.) varžovai skyrė itin didelį dėmesį. Dar prieš rungtynes girdėjome, kad prieš mus dvigubins gynyba ir dar kažką darys. Donatas dar kažką ištempė, o man nepavyko. Pabaigoje ir jėgų pritrūko.

- Nežinau. Labai jau daug traumų jis ten patyrė - buvo problemų su keliu, su čiurnos įtvarais žaidė. Bet tikiuosi, kad jis atsigaus. Mano nuomone, jis yra vienas geriausių jaunų Europos žaidėjų.

- Mes labai norėjome aukso. Finale degėme noru laimėti aukso medalius, o po rungtynių buvo labai nemalonu, nė vienas nesidžiaugėme. Bet kitą dieną atsikėlę supratome, ką iš tikrųjų laimėjome - kad turime sidabrą ir esame antri Europoje. Tai yra beprotiškai didelis laimėjimas.