Olimpinių žaidynių statybų bumas papuošė Pekiną vienais įspūdingiausių statinių pasaulyje.
„Manau, kad šie pastatai parodo naują kinų požiūrį – atvirumą ir toleranciją pasauliui.
Be to, jie atskleidžia neįtikėtinas technologijų galimybes“, – sakė Zheng'as Fang'as, kinų architektas, prisidėjęs prie akį traukiančio Vandens sporto šakų centro, praminto „Vandens kubu“. Šis Australijos kompanijos PTW suprojektuotas statinys dėl praeivių dėmesio varžosi su olimpiados žvaigžde – „Paukščio lizdu“, Nacionaliniu olimpiniu stadionu.
Didybė kiekviename žingsnyje
Dauguma olimpinių žaidynių svečių Kinijos architektūros ambicijas išvys dar nepasiekę Olimpinio komplekso.
Naujas miesto oro uosto terminalas, suprojektuotas britų architekto Normano Fosterio, primena drakoną, nutūpusį šiame mieste. Jis kainavo maždaug 8 milijardus litų.
Nusileidę šiame oro uoste lankytojai greituoju traukiniu pasieks miesto centrą, o iš čia nauja metro linija galės nukakti į Pekino verslo kvartalą, kur užvertę galvas pamatys Kinijos nacionalinės televizijos dangoraižį, neįtikėtinai palinkusį virš žemesnių pastatų.
Olando Remo Koolhaaso 80 aukštų kūrinys – tai du pasvirę ir susikibę bokštai, tarsi paneigiantys gravitacijos jėgą.
„Iš esmės kurdami šiuos statinius mes į Kiniją atvežėme geriausius pasaulio architektus, jų patirtį ir technologijas.
Kritikams galiu pasakyti – Kinijos architektūra visuomet buvo monumentali bei didinga, tad kodėl šie sporto statiniai turėtų būti kitokie?“ – mintimis dalijosi Z.Fang'as.
Remontas tik dėl akių
Bet pasaulio architektūros stebuklais grožisi ne visi.
Liu Jielian anaiptol nėra patenkinta savo namo centrinėje Pekino dalyje remontu, kuris atliktas Kinijos vyriausybės nurodymu sutvarkyti ir išgražinti miestą prieš šį savaitgalį prasidėsiančias olimpines žaidynes.
Dviejų aukštų namo, kuriame gyvena ši į pensiją išėjusi mokytoja, fasadas padengtas plonu tamsiai pilkos spalvos cemento sluoksniu, ant kurio išraižytos plytų mūrą imituojančios linijos. Įrengtas ir įmantrus įėjimas į kiemelį, tačiau namo viduje niekas nepasikeitė.
„Visa tai – nepatvaru, tik dėl akių, – sakė šeštą dešimtį įpusėjusi moteris, mostelėdama ranka į naują išorinę sieną, kuri vietomis jau pradėjo lupinėtis. – Po šiuo sluoksniu vis tiek yra senos plytos. Jis visiškai netvirtas, lengvai atšoka“.
Šis namas – vienas iš daugelio tradicinių Pekino pastatų, kuriuos pastaraisiais mėnesiais atnaujino didžiulė darbininkų armija.
Dabar senosios miesto dalies gatvelės ir skersgatviai nušvito ryškiomis kontrastingomis spalvomis.
Daugelis vidinių kiemų nudažyti šviesia pilka ir raudonų plytų – imperinėmis Pekino spalvomis.
Tačiau žvilgtelėjus į vidų atsiskleidžia kasdienio žmonių gyvenimo tikrovė: apsilaupę ankštų kambarių ir perėjimų labirintai, krūvos anglių briketų, skarda lopyti stogai.
Tiesą sakant, kai kurie smarkiai apleisti namai buvo nugriauti ir paskubomis pastatyti iš naujo.
Primena Naujuosius metus
Činghua universitete dirbantis miestų architektūrinio paveldo ekspertas Zou Huanas sakė, kad vyriausybės pastangos laikinai aptvarkyti miestą ir sudaryti gerą įspūdį olimpinių žaidynių metu yra visiškai suprantamos.
„Tai tarsi pasirengimas kinų Naujiesiems metams, kai kiekviena šeima turi kruopščiai susitvarkyti namus, netgi išsiskalbti užuolaidas ir pakeisti sofų užtiesalus“, – kalbėjo jis.
Tačiau ekspertas tikisi, jog noras gražiai atrodyti olimpinių žaidynių metu nesumenkins kur kas ilgaamžiškesnio projekto – kruopščiai restauruoti specialistų atrinktus senamiesčio statinius.
Nors nemaži senosios Pekino dalies plotai buvo nugriauti, o jų vietoje atsirado nauji biurų pastatai, prekybos centrai ir platesnės gatvės, 2005 metais Kinijos vyriausybė parengė planą išsaugoti tam tikras senamiesčio dalis.
„Juk sutvarkyti fasadus, o pastatų vidų palikti tokį, koks buvo – tas pat, kaip nuprausti veidą, o kaklą palikti nešvarų“, – sakė Zou Huanas.
Iškraustė iš senamiesčio
Zhou Zhong'as iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti savo namą šeimos rankose. Šiame name, esančiame šiek tiek į pietryčius nuo Tiananmenio aikštės, užaugo ne viena jo giminės karta.
Tačiau norėdamas ir toliau jame gyventi 44 metų vyras turėtų suremontuoti namą naudodamasis valdžios pasirinktų rangovų paslaugomis.
Tačiau yra vienas „bet“ – jų pateikta sąskaita gerokai viršytų jo finansines galimybes.
„Pradėjusi restauruoti namus miesto valdžia iškeldina senuosius senamiesčio kvartalų gyventojus, – pasakojo vyras, stovėdamas prie nugriauto namo nuolaužų krūvos. – Tai neteisinga ir beprasmiška.
Kai nebelieka vietos gyventojų, nebelieka ir gyvenimo tipiškuose kinų namuose su vidiniais kiemeliais tradicijų“.
Vis dėlto yra ir tokių Pekino gyventojų, kurie mano, kad miesto gražinimo kampanija turi nemažai privalumų.
Valdžia ne tik pasirūpino nudažyti tūkstančius gerokai aptriušusių daugiabučių, bet ir įkūrė daug parkų, kuriuose žmonės gali sportuoti, vaikščioti ir ilsėtis.