Tačiau Olimpinės žaidynės - tai, be abejo, daugiau nei tik sportas.
Vienas analitikų palygino Kinijos apsvaigimą nuo savo laimėjimų prieš
olimpiadą su Sovietų Sąjungos euforija, kai 1957 metais buvo paleistas
pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas - pasiektas laimėjimas, po
kurio Vakarai žavėjosi Sovietų Sąjunga ir ėmė jos bijoti.
Tačiau šalia itin modernių stadionų ir kitų stebuklų Kinijoje yra kaimų
skurdas, nepalanki ekologinė padėtis, socialiniai neramumai ir energetikos
išteklių stygius.
Šie faktai drauge su kaltinimais žmogaus teisių pažeidimais ir
žiniasklaidos priemonių suvaržymais temdo bendrą vaizdą, Vakarams abejojant,
kad Kinija gali elgtis kaip atsakinga pasaulio bendrijos narė.
„Kad ir kokie ilgalaikiai būtų 2008 metų olimpiados rezultatai, tai, ką
mes matome dabar, mažai ką turi bendra su Pekino svajonėmis apie olimpinę
šlovę“, - rašė straipsnyje „Kinijos olimpinis košmaras“ (China's Olympic
Nightmare) Amerikos tarptautinių santykių tarybos moksliniai darbuotojai
Elizabeth Economy ir Adamas Segalas.
Galėdama džiaugtis šlove ir viso pasaulio susižavėjimu, Kinija išgyvena
piliečių riaušes ir mato tarptautinės bendrijos nepasitenkinimą.
Ligonis pasveiko
Sparčiai auganti Kinijos ekonomika yra tarsi lokomotyvas, tempiantis
pasaulio ekonomiką iš recesijos. Kinija jau nėra „Azijos ligonė“, ir
olimpiada tai akivaizdžiai patvirtina.
„Kinijai tai yra trijų dešimtmečių modernizacijos išdava, didelis šou ir
tiesos momentas“, - sakė Victoras Cha, buvęs Baltųjų rūmų
patarėjas Azijos klausimais, o dabar - Azijos tyrimo centro Džordžtauno
universitete Vašingtone direktorius.
Nors ir atneša naudos Kinijos investicijos užsienyje ir sparčiai auga
prekyba, daugeliui Vakarų valstybių „kylanti Kinija“ yra veikiau grėsmė nei
partnerė.
JAV nuogąstauja dėl KLR pretenzijų pirmauti regione. Kaip valstybė,
turinti 1,3 mlrd. gyventojų, sparčiai didinanti savo karines išlaidas,
Kinija, Amerikos administracijos nuomone, yra potenciali grėsmė.
KLR pretenzijos į Afrikos ir Lotynų Amerikos, įeinančių į JAV interesų
zoną, žaliavų išteklius, taip pat kelia Vašingtono susirūpinimą. Prie šito
dar galima paminėti didelius KLR dolerių rezervus ir milžinišką Kinijos
produkcijos importą į JAV.
Kaip pasaulio arenoje pasirodžiusi šiuolaikiška ir pasitikinti savimi
tauta, Kinija gali skiepyti kiniečiams vis didesnį nacionalizmą, ir tai taip
pat keltų Vakarų susirūpinimą, mano Drew Thompsonas,
Kinijos tyrimo programos Nixono centre Vašingtone vadovas.
„Sputniko“ efektas prasideda tautos lūkesčiuose, kad triumfas tęsis“, -
sakė D.Thompsonas.
„Uždara, agresyvi, įtūžusi“
Patriotinio pasipiktinimo, kurį, sukėlė griežta reakcija į riaušių
nuslopinimą Tibete, protrūkis rodo kitą Kinijos kilimo ir atgimimo pusę.
Po to, kai olimpinės ugnies estafetė vos nesužlugo Prancūzijoje dėl
įvykių Tibete, kinai ėmė boikotuoti prancūziškas prekes, o ant užsienio
žurnalistų, dirbančių Pekine, pasipylė pikti laiškai.
„Užsieniečiai pamatė ne išmintingą, atvirą ir pakančią Kiniją, o uždarą,
agresyvią ir įtūžusią“, - rašė Zhao Lingminas žinutėje
žurnalui „South Breeze“.
Artėjant Olimpinėms žaidynėms, KLR prezidentas Hu Jintao stengiasi pateikti Kiniją kaip „harmoningą „ šalį, kuri niekam negrasina.
Kad užkirstų kelią nacionalizmo demonstravimui, šalies vyriausybė įvedė
specialias mokymo programas.
Tačiau, pasak V.Cha, KLR vyriausybė žaidžia pavojingą žaidimą,
manipuliuodama nacionaliniais jausmais.
„Tai labai pavojingas dalykas valdžiai. Šiandien nacionalizmas
nukreiptas prieš Amerikos televizijos kompaniją NBC už šališką olimpinių
žaidynių nušvietimą, bet rytoj jis gali būti nukreiptas prieš valdžią“, -
paaiškino V.Cha.
Po riaušių Tibete įvyko stiprus žemės drebėjimas Sičuane, nusinešęs
mažiausiai 70 tūkst. žmonių gyvybę, ir pasaulio bendrijos smerkimas iš karto
pasikeitė užuojauta dėl nacionalinės tragedijos.
Šie du, regis, visiškai nesusiję įvykiai, atspindi šiuolaikinės Kinijos
pažeidžiamumą, mano Kerry Brownas Azijos tyrimo programos
nevyriausybinėje organizacijoje „Chatham House“ vyresnysis mokslinis
bendradarbis.
K.Browno nuomone, „ši ekonomikos milžinė, kuri kelia siaubą daugybei
žmonių už Kinijos ribų, slepia savo silpnumą ir daugybę vidaus problemų“.
Didžiausias Kinijos pažeidžiamumas yra įsišaknijusi socialinė nelygybė ir
skurdas, ypač tarp šimtų milijonų darbuotojų migrantų, „kurių prakaitu,
krauju ir ašaromis sukurta šiuolaikinė Kinija“.
Visos šios problemos, žinoma, gali atitolti per olimpiadą, bet jos
būtinai pasireikš po to.
„Tai, ko tikisi Vakarai, po olimpiados tik padidės, o ne sumažės“, - sakė
V.Cha.