Miesto gyventojai dar negali atsigauti nuo šeštadienį padangėje griaudėjusių fejerverkų – vyko atidarymo ceremonijos repeticija, visiškai paralyžiavusi eismą.
„Šios akimirkos laukėme šimtą metų, tad galime iškęsti bet kokius sunkumus“, - sako 73 metų buvęs tekstilės fabriko darbininkas Guanas Wenyu, ant rankos ryšintis raudoną savanorio tvarkos palaikytojo raištį.
Tačiau ilgiau pavaikščiojus Pekino gatvėmis nutyla džiaugsmo šūkiai ir pasigirsta niurnėjimas. Labiausiai skundžiasi vairuotojai, dėl griežtų eismo apribojimų iki olimpiados galo automobilius priversti užrakinti garaže. Nepatenkinti ir metro keleiviai – kiekvienąkart lipant į traukinį apsaugininkai perkrato jų rankines. Taksi automobiliai turi sustoti prie kiekvieno policijos patikrinimo posto, o jų keleiviai pateikti tapatybės dokumentus. Praėjusį mėnesį pareigūnai įsiveržė į miuziklo „Plaukų lakas“ premjerą, nes, pasak jų, teatras neturėjo tinkamo saugos plano.
Lankomiausi miesto naktiniai klubai skendi tamsoje. Barų savininkams liepta laikytis anksčiau netaikytos taisyklės, liepiančios užsidaryti iki 2 valandos nakties. Pekine gyvenantys užsieniečiai ir žurnalistai žaidynes jau praminė nelinksmąja olimpiada.
Žinoma, visų olimpiadą rengiančių miestų gyventojai skundžiasi nepatogumais. Tačiau penktadienį atidaromos žaidynės kinų pečius prislėgė nepalyginamai sunkesne našta. Valdžia uždraudė vykdyti statybas ir leisti dūmus iš kaminų, tad daugybė darbininkų išėjo priverstinių atostogų. Nemažai pekiniečių išvis paliko namus - kai kurie rajonai primena Palangą žiemą.
Krovininių automobilių ribojimas verčia restoranų ir parduotuvių savininkus peštis dėl prekių. Kai prekės pagaliau atvyksta, už jų pristatymą reikia mokėti daugiau.
„Labai džiaugiamės olimpiada, bet mes, maži žmonės, nepraturtėsime“, - sako makaronų pardavėja Yang Yuwei. Ji skundžiasi, kad žaliavų kaina pakilo penktadaliu, o klientų sumažėjo beveik trečdaliu. Kai žaidynės baigsis, nusišypso moteris, „būsime labai laimingi“.
Kai kurios taisyklės tiesiog žlugdo verslininkus. Rikšų vadybininkas Qianas Hai skundžiasi, kad valdžia uždraudė rikšoms vežioti keleivius aplink turistų mėgstamą Houhai ežerą – jo verslui tai pražūtinga. Žmonių traukiamoms karietaitėms leidžiama važinėti tik pagrindiniais keliais, kurių dauguma nėra patrauklūs turistams.
Garsiausi priekaištai reiškiami internete, kur pekiniečiai gali anonimiškai pasipasakoti apie sunkumus. Jie pasakoja apie mangų trūkumą, apie tuščias „olimpines juostas“ greitkeliuose, verčiančias eilinius vairuotojus stovėti ilgose spūstyse, apie uždarytas kepsnines – nes kepsninių dūmai neva teršia orą.
Vienas interneto dienoraštininkas, Fu Gui vardu pasirašantis Pekino universiteto studentas, rašo: „Iš pradžių nuoširdžiai džiaugiausi olimpiada. Bet dėl visų nesąžiningų taisyklių mano džiaugsmas ėmė blėsti ir dabar esu visiškai abejingas“.
Kitas interneto dienoraštininkas, kurio slapyvardis reiškia „Pasisakantis prieš neteisybę“, rašo, kad besaikės vyriausybės išlaidos kelių asfaltavimui, gėlių sodinimui ir stadionų statymui aptemdė jo entuziazmą: „Ar tokios ekstravagantiškos žaidynės išties rodo mūsų šalies jėgą ir klestėjimą? Manau, vadinamoji „šimtametė svajonė“ yra visai ne žmonių svajonė, o vadinamoji „geriausia visų laikų olimpiada“ tereiškia pačias brangiausias žaidynes“.
Viena internete pasirodžiusi istorija – tai satyrinė pasaka apie senojo Žao kančias. Išgalvoto pekiniečio tėvui reikia atlikti operaciją, tačiau jam pasakyta, kad teks palaukti iki olimpiados pabaigos – Sveikatos apsaugos ministerija įsakė ligoninėms atidėti visas neskubias procedūras.
Grįžusį namo senąjį Žao pasitinka žmona su pustuščiu dubeniu susiraukšlėjusių pupelių. Šviežios daržovės, sako ji, skirtos tik atletams, kurių maistas laistomas pienu. Tai išgirdęs senasis Žao kone paspringsta. Jis ima dejuoti, kad penki olimpiniai žiedai virsta penkiomis jo kaklą veržiančiomis virvėmis.
Kaip tik tuomet atvyksta rajono komiteto savanoris ir praneša gerąją naujieną: Mokslų akademija sukūrė naują piliulę, kurią išgėrę pekiniečiai gali mėnesį išmiegoti. Senasis Žao ir jo šeimyniškiai ryte suryja tabletę. Atsibudę rugpjūčio 26-ąją, jie išgirsta naujieną, kad Kinija laimėjo visus aukso medalius stalo tenise ir nardyme, žaidynės praėjo sklandžiai, o visi užsieniečiai buvo netekę žado.
Vienintelė bloga žinia - Kinijos futbolo komanda ir vėl neįmušė nė vieno įvarčio.
Pasaka baigiasi sarkastiška nata. Kai senasis Žao išeina į kiemą, kaimynai garsiai džiūgauja: „Mūsų tauta pagaliau tapo galinga“.