Prieš Lietuvos vėliavos pakėlimą vakar popietę D.Gudzinevičiūtė bandė prisiminti, kiek kartų yra mačiusi šias iškilmes.
„Net nebežinau, ar dalyvavau ceremonijoje Sidnėjuje. O Atėnuose tai tikrai buvau“, – sakė vyriausia Lietuvos olimpietė, dalyvavusi dar 1996-ųjų žaidynėse Atlantoje.
42 metų šaulė viena pirmųjų įsikūrė sportininkų olimpiniame kaimelyje Kinijos sostinėje. Savo itališką „Perazzi“ šautuvą ji varžybų šoviniais užtaisys ateinantį pirmadienį.
Olimpiadose įprasta šaudymo į skrendančius taikinius tranšėjinėje aikštelėje varžybas surengti pirmosiomis dienomis.
„Gal ir gerai, kad startas bus žaidynių pradžioje. Padarai savo darbą ir – laisva.
Kai atvyksti žaidynių viduryje, čia viskas jau verda – tada būna sunkiau“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Baigė hipnoterapijos mokslus
Vakar rytą prieš vėliavos kėlimo ceremoniją šaulė nuvažiavo į šaudyklą treniruotis. Apsidairiusi suprato, kad visos būsimos varžovės, kaip ir ji, pasiruošusios suvarpyti skriejančias lėkšteles.
„Tokių kaip aš – ne viena. Treniruotėje pamatai dar šešiolika moteriškių lygiai tokios pat formos. Sunku ką nors prognozuoti“, – sakė taikliausia Lietuvos moteris, prieš aštuonerius metus Sidnėjaus žaidynių finale numušusi 22 iš 25 taikinių.
Tuomet nedaug lietuvių žinojo D.Gudzinevičiūtės pavardę, nors dar 1988 metais šaulė tapo Europos čempione.
Pekine lietuvių akys jau pirmadienį bus nukreiptos į ją.
Bet sportininkė pasistengs būti rami. Jai padės savihipnozės seansas prieš pat startą.
Pernai D.Gudzinevičiūtė baigė hipnoterapijos mokslus, kuriuos krimto trejus metus.
„Vieni meldžiasi, kiti medituoja. Aš moku atsiriboti“, – aiškino šaulė.
Savihipnozės metu žmogus išlieka sąmoningas, tačiau sugeba veikti savo pasąmonę.
Tam reikia ramios vietos, bet išskirtinės sąlygos D.Gudzinevičiūtei nebūtinos.
„Svarbu, kad būtų kur atsisėsti ir niekas neplotų per petį, nelinkėtų sėkmės.
Visiems sportininkams bloga nuo tų linkėjimų“, – kaip visada kiek sarkastiškai kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Buvo prikepę kietų lėkščių
Pekino olimpinėje šaudykloje ji jau dalyvavo Pasaulio taurės etape šių metų balandį.
Ši arena lietuvei nebuvo sėkminga – šaulė liko 34-ojoje vietoje.
„Pavasarį sezonas dar nebuvo įsisukęs, taip pat buvo ir kitokių niuansų“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Tuos „niuansus“ kinai kaipmat sutvarkė – pataisė tranšėjinės aikštelės foną – žvaigždę, pakeitė lėkštes ir taškų skaičiavimo sistemą.
„Jie buvo prikepę beprotiškai kietų lėkščių ir pirmą kartą kitaip skaičiavo taškus.
Visada būdavo manoma, kad pataikei, jei nuo lėkštės atskilo bent vienas matomas gabalėlis. O pasaulio taurės varžybose kinai skaičiavo ir tada, kai lėkštė tik padulkėdavo.
Tai šiek tiek keitė ir vietų pasiskirstymą. Nukentėjo tie, kurie tiksliau šaudo“, – prisiminė D.Gudzinevičiūtė.
Auksinis šautuvas – seife
Į Pekiną lietuvė atsivežė šautuvą, kurį naudoja jau ketverius metus. Itališkojo „Perazzi“ kaina – daugiau negu 8 tūkstančiai eurų.
Tačiau olimpinė čempionė yra šios garsios kompanijos veidas, todėl tiek mokėti jai nereikėjo.
Auksiniai šūviai prieš aštuonerius metus Sidnėjaus olimpiadoje skriejo iš tos pačios firmos ginklo.
Dabar tas sėkmingasis Sidnėjaus „Perazzi“ užrakintas seife.
D.Gudzinevičiūtė sulaukė pasiūlymų šautuvą parduoti, bet visi iš jos išgirsdavo „ne“.
„Man jis brangus, – neslėpė šaulė. – Tai – relikvija“.
Naujų relikvijų D.Gudzinevičiūtė norėtų parsivežti ir iš Pekino, tačiau purtosi bet kokių pažadų: „Tai tas pat, kas badyti pirštu į dangų“.