Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinės kapitonas padarė viską, kad lietuviai Europos čempionate pralaimėtų tik dvejas rungtynes ir iškovotų sidabrą.
Kai 20-metis M.Gecevičius supykęs prisėdo ant suolo, iki Europos čempionato finalo pabaigos dar buvo likę pusantros minutės. Tačiau rezultatyviausias Lietuvos rinktinės krepšininkas jau turėjo penkias pražangas, o serbai nesustabdomai artėjo pergalės link.
Lietuvos rinktinė užvakar Europos čempionato finale 89:96 pralaimėjo Serbijai ir iškovojo sidabrą.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėjas 194 cm ūgio M.Gecevičius atsiėmė ir asmeninį prizą – buvo išrinktas į simbolinį čempionato penketą.
Pagal rezultatyvumą pirmenybėse ilgai pirmavęs lietuvis šioje kategorijoje liko trečias, vidutiniškai surinkdavęs po 20,5 taško per rungtynes.
Į penketą dar pateko ispanai Joaquinas Colomas ir Victoras Claveras, juodkalnietis Vladimiras Dasičius ir serbas Miroslavas Raduljica, kuris buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- Šiuo Europos čempionatu baigėte pasirodymą jaunimo varžybose. Kaip jas prisiminsite? - „Lietuvos rytas“ paklausė M.Gecevičiaus.
- Turiu du sidabro medalius (pirmąjį M.Gecevičius iškovojo užpernai per Europos jaunių čempionatą). Norėjosi viską užbaigti kitaip – auksu.
Prieš šį čempionatą norėjosi tik medalių, o dabar antroji vieta jau atrodo skaudi.
Bet per tiek laiko, kiek turėjome, atlikome gerą darbą. Palyginti su pernai, rinktinėje buvo daug naujų žmonių.
Mes atidavėme save, paaukojome vasarą, laisvalaikį, ir ta antroji vieta jau rytoj tikriausiai atrodys kitaip, nei atrodo dabar.
Gražu, kai jaunimo varžybas baigiame su medaliu. Per dvejus metus antrą kartą iškovojome antrąją vietą. Tai – neblogas rezultatas.
- Ar gera jūsų karta? Kiek šios rinktinės žaidėjų taps ryškiausiomis krepšinio žvaigždėmis ir keli būsite milijonieriai?
- Po truputį visi pereisime į aukštesnį lygį. Ne vienas mūsų jau ateinantį sezoną žais LKL čempionate ir toliau tobulės.
Lietuvos rinktinėje dažniausiai pradedama žaisti 24 metų, ne 22-ejų. Bet sudominti rinktinę daug nereikia: užtenka vieno gero sezono LKL ar Europos klube, ir užsikabini. Tai nėra taip sunku ir kiekvienas mūsų gali pakliūti į vyrų rinktinę.
Gal ne visi taps milijonieriais, bet kiekvienas iš šių dvylikos žaidėjų gali išvažiuoti į Europą ir gerame klube uždirbti gerus pinigus. Šitos paaukotos vasaros – irgi indėlis pasirašant geresnius kontraktus.
- Tau asmeniškai šis čempionatas buvo geras – vėl patekai į simbolinį geriausių žaidėjų penketą. Bet po kiekvienų rungtynių pirmiausia prisėsdavai pailsėti ir tik tada žingsniuodavai į drabužinę. Kiek jėgų palikai Rygos arenose?
- Esu beveik miręs. Atidaviau daug. Visose rungtynėse žaidžiau po 30 ir daugiau minučių. Finale serbai buvo prilipę, laikė už marškinėlių, o teisėjai tai leido.
Dabar norėčiau truputį pailsėti, ramiai leisti laiką, kad atsigautų kūnas. Ir psichologiškai būtų sunku dabar iš karto sportuoti, nes atidaviau ir visas psichologines jėgas.
Pastarąsias tris naktis mažai miegojau. Man taip būna: kai labai pavargstu arba labai jaudinuosi, negaliu užmigti. Užmiegu tik kokią trečią valandą nakties, mažiau pailsiu. Bandau dieną pamiegoti, bet irgi nelabai išeina.
- Kelerias Europos čempionato rungtynes Rygoje stebėjo naujasis „Lietuvos ryto“ treneris Antanas Sireika. Ar kalbėjotės?
- Šnektelėjome po pusfinalio rungtynių su ispanais. Pasveikino, kad patekome į finalą, tačiau sakė, jog duos velnių. Žinau už ką, bet nesakysiu.