Rimantas Grigas ir Steponas Kairys: Lietuvos rinktinė sumaniai ruošiama svarbiausiems mūšiams

Lietuvos rinktinės pasirodymą ir jos perspektyvas olimpiadoje vertina Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Rimantas Grigas ir buvęs krepšinio treneris ir agentas Steponas Kairys.

R.Grigas: „Sėkmingai startuoti rinktinei sutrukdė mieguistumas. Aš to labiausiai ir bijojau bei neabejojau, kad pirmasis kėlinys bus sunkus. Visoms komandos sunku žaisti ryte, sunku iš karto užsivesti. Bet čia nebuvo jokių klaustukų - Lietuvos rinktinė žymiai stipresnė. Žinoma, nurašyti varžovų niekada negali, nes ir jie parodo gražų žaidimą bei gali nustebinti. Tačiau Lietuva - krepšinio madas diktuojanti šalis, todėl problemų šiose rungtynėse neturėjo būti. Skirtumas galėjo būti ir dar didesnis, jei ne prastai sužaistas pirmasis kėlinys“.

S.Kairys: „Tokią pradžią aiškinčiau pasąmonės motyvacijos stoka. Visi žino, kad reikia žaisti, bet pripažintoms ir favoritėmis laikomomis rinktinėmis nusiteikti labai sunku. O Iranui kiekvienas varžovas - tarsi raudonas audeklas. Jie pradeda su milžiniška energija, didžiuliu kovingumu ir emocijomis. Varžovams į tai nereikia žiūrėti pro pirštus. Rusija susitikimą su Iranu taip pat pradėjo sunkiai, bet meistriškumo lygis viską išsprendė. Juk geras bėgikas ne visada lenktynes turi pradėti pirmas“.

R.Grigas: „Pirmosiose rungtynėse Lietuva įveikė labai stiprų varžovą. Tačiau žaidimas dar banguoja ir galbūt tai natūralu - komanda ruošiama atkrintamosioms rungtynėms, finalams. Geriausia forma ateis, nes ją išlaikyti nuo pat pirmųjų turnyro rungtynių būtų labai sunku. Svarbiausia, kad laimėjome pirmąsias rungtynes, o pajėgas reikia dar patausoti. Viskas dėsninga“.

S.Kairys: „Išvadas apie rinktinės pajėgumą, manyčiau, jau galima daryti. Tiesa, rungtynių su Iranu rezultatas man nėra informatyvus, nes tai nebuvo itin pajėgus varžovas. Bet pirmosios rungtynės daug ką pasako - įveikta pajėgiausia A grupės komanda, olimpinė čempionė, kuriai atstovauja ryškiausios krepšinio žvaigždės. Negali nurašyti šios komandos. Tai buvo labai reikšminga pergalė ir Lietuvos rinktinė turi didžiules galimybes užimti pirmąją vietą grupėje“.

R.Grigas: „Kova dėl atšokusių kamuolių kol kas nėra stiprioji rinktinės pusė, tačiau šios statistikos rezultatus lemia pasirinktas žaidimo planas. Rinktinės taktika tokia, kad žaidžia daug mažų žaidėjų, statoma daug užtvarų. Juk šiuolaikiniame krepšinyje aukštaūgiai dažniau rungtyniauja atsitraukę nuo krepšio. Galbūt reikėtų daugiau atitvėrimų, ypač puolime, tačiau tragedijos iš to nedaryčiau. Rinktinės treneriai pasirinko tokį žaidimo stilių ir jis duoda vaisių“.

S.Kairys: „Kol kas priekinės linijos žaidėjai gerai tvarkosi su jiems patikėtomis užduotimis. Nei R.Javtokui, nei M.Petravičiui priekaištų neturėčiau. Broliai Lavrinovičiai yra tipiniai ketvirtieji numeriai, žaidžiantys veidu į krepšį, galintys pataikyti iš toli. Galbūt jų veiksmų arsenalas gynyboje ribotas, išskyrus blokuotus metimus ir kovą dėl atšokusių kamuolių, jų trūkumus kompensuoja R.Javtokas ar M.Petravičius“.

R.Grigas: „Antras įžaidėjas rinktinėje - sena problema. Tokio pasaulinio lygio žaidėjo, kaip Š.Jasikevičius, nėra ir nežinia kada bus. Kartais jį aikštėje pavaduoja R.Šiškauskas ar R.Kaukėnas. Nors jie ir nėra tokios pozicijos žaidėjai, ačiū jiems už tai, kad perima iš Šaro dalį krūvio. Norint išsaugoti jo jėgas, reikia įvertinti ir smulkmenas.

Tarkime, retkarčiais kitam žaidėjui persivaryti kamuolio, kad Š.Jasikevičius išvengtų nuolatinio varžovų spaudimo, neduoti jam ginti pajėgaus oponento. Daryti viską, kad Š.Jasikevičius gautų kuo mažesnį krūvį ir išsaugotų jėgas lemiamoms kovoms. Jam juk jau ne 20 metų, o krūviai, didžiulis varžovų dėmesys atima daug jėgų. Labai džiugu, kad rinktinės treneriai sumaniai keičia sudėtį, leidžia pailsėti tiek Š.Jasikevičiui, tiek kitiems rinktinės lyderiams“.

S.Kairys: „Š.Jasikevičius yra kūrėjas ir treneris aikštėje. R.Kaukėnas ir R.Šiškauskas - ne treneriai, jie gali persivaryti kamuolį nuo taško A iki taško B. Tokių krepšininkų, kaip Šaras, pasaulyje - vienetai. Man labai patinka, kaip treneriai parenka žaidėjų keitimus, paskirsto žaidimo laiką ir taip tausoja jų jėgas. Tai svarbus žvilgsnis į ateities kovas“.

R.Grigas: „Pavadinčiau šį žaidėją laimės kūdikiu. Man jis patinka tuo, kad yra labai drąsus, neabejoja savo veiksmais, bet kada gali mesti ir įmesti. L.Kleiza bręsta kaip žaidėjas, jis artėja prie savo žydėjimo ir kol kas sėkmingai demonstruoja savo sugebėjimus“.

S.Kairys: „Savo vertę jis jau įrodė žaisdamas NBA, kurioje rado savo vietą. Mano manymu, aikštėje jis galėtų išbūti ir ilgiau, tik reikia stipresnio dialogo su treneriais. Jei L.Kleiza rastų balansą savo žaidime, o treneriams pavyktų apriboti kai kuriuos jo veiksmus aikštėje, galima būtų juo pasikliauti dar daugiau“.

R.Grigas: „Sunku išspręsti šią problemą, kai teisėjų lygis neatitinka krepšininkų lygio. Kai du teisėjai švilpia lyg ir neblogai, o trečias tik žino krepšinio taisykles, gero nelauk. R.Šiškauskas yra protingas žaidėjas, tačiau net ir jo kantrybė išsenka po 4-5 abejotinų sprendimų. Teisėjavimas šioje olimpiadoje šlubuoja. Tiesa, tai visų olimpiadų bėda - juk dalyvauja daug valstybių ir ne visos gali atsiųsti aukšto lygio arbitrų“.

S.Kairys: „Ginčus su teisėjais vertinu tik kaip trūkumą. Bet tai yra žaidimo dalis ir krepšininkai negali susigyventi su ta realybe. Jie juk žmonės - reaguoja į teisėjų sprendimus ir ginčijasi. Tačiau reikia pripažinti, kad tokios diskusijos nieko neduoda“.

R.Grigas: „Labiausiai nustebino Kroatijos rinktinė, kuri įveikė australus ir rusus. Tai labai jauna ir ambicinga komanda, į kurią lietuviams nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Juk ir pernai Europos čempionate ištraukėme per „Marytės plauką“. Jaunas žaidėjas - visada ambicingas ir kroatai gali dar daug nuveikti“.

S.Kairys: „Išskirtinių komandų kol kas nematau - favoritai kol kas įrodinėja tai, ko visi ir tikėjosi. Gal kiek nuvylė Kinijos rinktinė - pačiu savo žaidimu ir veiksmais aikštėje. Galbūt ir negalima žaidėjų išmokyti tam tikrų dalykų, tačiau grįžti į gynybą reikia visiems. To kinų žaidime dažnai pasigendu“.