Šiurpiomis legendomis apie grafą Vladą Draculą apipinta Transilvanija – gerą trečdalį Rumunijos teritorijos užimantis regionas – Lietuvos futbolo rinktinę vakar pasitiko svilinančia kaitra ir plačiomis vietos gyventojų šypsenomis.
Lietuvos futbolininkai į Klužą atvyko iš Slovakijos, kur tykiame Seneco miestelyje visą šią savaitę galando ginklus prieš atrankos turnyro startą.
Planus jaukia traumos
Pirmą sykį per 18 Nepriklausomybės metų lietuvių pratyboms dirigavęs strategas iš užsienio portugalas Jose Couceiro stovykloje susidūrė su pirmaisiais iššūkiais.
45 metų treneriui nekart mintyse teko perkratyti taktinius sumanymus, atsižvelgiant į naujienas apie žaidėjų sveikatą.
Ketvirtadienį vakare paaiškėjo, kad dėl raumens patempimo Kluže į aikštę neįbėgs Robertas Poškus. Šis puolėjas, įmušęs du įvarčius per kontrolines rungtynes su Moldova, susižeidė dar trečiadienį, tačiau vylėsi, kad skausmas atlėgs.
Kirkšnies skausmai kamavo ir Edgarą Česnauskį. Po trejus metus trukusio maišto į ekipą grįžęs saugas prieš rungtynes Kluže pats apsispręs, ar gali žaisti.
Dar prieš kelionę į Slovakiją iš rikiuotės iškrito ir gynėjai Andrius Skerla bei Tomas Žvirgždauskas.
Nustebino įžūlumu
Nors ir slegiami rūpesčių, lietuviai nenusiteikę verkšlenti.
„Sieksime teigiamo rezultato – lygiųjų arba pergalės“, – žadėjo J.Couceiro.
Tiesa, portugalą glumina itin nepalanki lietuvių tarpusavio akistatų su rumunais statistika – per pastaruosius 12 metų pralaimėti visi 4 oficialūs ir abu kontroliniai mačai. Dar du sykius rumunams nusilenkta prieškariu.
Užtat Rumunijos žurnalistai negalėjo patikėti savo ausimis, kai prieš keletą dienų išgirdo Lietuvos rinktinės vartininko Pauliaus Grybausko perspėjimą, kad jo ekipa Kluže ketina kautis dėl pergalės.
„Jie mane išvadino įžūliu, – šyptelėjo Galačio „Otelul“ klubo legionierius. – Norėtųsi, kad mūsų rinktinė šį epitetą patvirtintų“.
Nurašyti neskuba
Rumunijos ekipos vairininkui Victorui Piturcai daugiau galvosopio nei varžovų pareiškimai kelia lyderių traumos.
Dėl įvairių negalavimų iš kandidatų sąrašo jam teko išbraukti ne tik Donecko „Šachtar“ (Ukraina) klubo gynėją Razvaną Ratą ir Bukarešto „Steaua“ ekipos saugą Ovidiu Petre, bet ir Italijos „Serie A“ žvaigždes – puolėją Adrianą Mutu („Fiorentina“) ir gynėją Cristianą Chivu (Milano „Inter“).
„Varžovai, žinoma, ne iš lengvųjų, bet ir mūsų rinktinė – ne 2 ar 3 žaidėjai, kad ir kokie svarbūs jie būtų. Privalome laimėti ir be lyderių“, – aiškino V.Piturca.
„Lietuvių turime saugotis. Kai kurie jų atstovauja žinomiems klubams, kuriuose prasti futbolininkai nerungtyniautų“, – pripažino ir rinktinės saugas Razvanas Cocisas.
Laukia anšlago
Į pirmąją oficialią dvikovą po trumpų vasaros atostogų, gautų baigus pasirodymą Europos čempionate Austrijoje ir Šveicarijoje, rumunai susirinko savaitės pradžioje. Į Klužą jie persikėlė tiktai užvakar.
Šeimininkai apsistojo prašmatniuose „Opera Plaza“ apartamentuose.
Svečiai iš Lietuvos penktadienį po pietų įsikūrė kuklesniame „Tullip Inn“ viešbutyje.
Bilietai į dvikovą Constantino Radulescu stadione, rumunų supratimu, kainuoja nepigiai – nuo 20 iki 120 lėjų (tiek pat litų).
Tačiau mačo rengėjai neabejoja, kad visi 20 tūkstančių bilietų bus išgraibstyti.
Startas – dar prieš karą
Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atrankoje dalyvauja septintą kartą.
Du sykius Lietuva į pasaulio futbolo čempionatą bandė patekti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau tada mūsų šalies futbolininkams nepavyko iškovoti nė vienos pergalės.
Po daugiau nei pusės amžiaus atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pirmosios mūsų šalies futbolo rinktinės oficialiosios varžybos buvo 1994 m. pasaulio čempionato atrankos turnyras. Jame lietuviai pasaulio nesudrebino, bet keletą džiugių akimirkų savo sirgaliams padovanojo.
Pirmoji maloni žinia atskriejo iš Šiaurės Airijos. Ten 1992 metų balandžio 28 d. žaidė pirmąsias po ilgos pertraukos oficialias rungtynes. Ir iškart iškovojo pirmąjį savo istorijoje tašką – pasiekė lygiąsias 2:2.
Netrukus buvo iškovota ir pirmoji pergalė. Ją Lietuvos rinktinė parsivežė iš Rygos, kur 1992 m. rugpjūčio 12 d. nugalėjo Latvijos komandą 2:1.
Kito pasaulio čempionato atrankos varžybose Lietuvos rinktinė pasiekė geriausią savo rezultatą – grupėje užėmė trečiąją vietą.
2002 m. pasaulio čempionato atrankos ciklas virto tamsiausiu Lietuvos futbolo istorijos puslapiu. Mūsų šalies komanda per 8 rungtynes surinko vos 2 taškus, kuriuos atėmė iš Vengrijos ir Italijos rinktinių.
Praėjusio pasaulio čempionato atrankos turnyras lietuviams irgi nebuvo sėkmingas. Jie nugalėjo tik taškų neiškovojusią San Marino rinktinę.
* * *
Atrankos rungtynės Europoje
Šiandien 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro Europos zonoje vyks 24 rungtynės.
1-oji grupė. Vengrija – Danija, Malta – Portugalija, Albanija – Švedija.
2-oji grupė. Moldova – Latvija, Izraelis – Šveicarija, Liuksemburgas – Graikija.
3-ioji grupė. Lenkija – Slovėnija, Slovakija – Šiaurės Airija.
4-oji grupė. Velsas – Azerbaidžanas, Lichtenšteinas – Vokietija.
5-oji grupė. Belgija – Estija, Armėnija – Turkija, Ispanija – Bosnija ir Hercegovina.
6-oji grupė. Ukraina – Baltarusija, Andora – Anglija, Kroatija – Kazachstanas.
7-oji grupė. Rumunija – Lietuva, Serbija – Farerų salos, Austrija – Prancūzija.
8-oji grupė. Gruzija – Airija, Juodkalnija – Bulgarija, Kipras – Italija.
9-oji grupė. Makedonija – Škotija, Norvegija – Islandija.
* * *
Rumunijos rinktinė
Šalis. Pavadinimas – Rumunija (Romania). Plotas – 238 tūkst. kv. km. Gyventojų – 21,4 mln. (89,5 proc. rumunų, 6,6 proc. vengrų). Sostinė – Bukareštas (1,9 mln. gyventojų). Oficiali kalba – rumunų. Pagrindinė religija – stačiatikių. Valstybės vadovas – prezidentas Traianas Basescu.
Pasaulio čempionatai. Dalyvavo 7 kartus. Geriausias rezultatas – ketvirtfinalis 1994 m. Pastarąjį kartą dalyvavo 1998 m. – iškrito aštuntfinalyje pralaimėjusi Kroatijai 0:1.
Europos čempionatai. Dalyvavo 4 kartus. Geriausias rezultatas – ketvirtfinalis 2000 m. Šių metų Europos čempionato grupės varžybose užėmė 3-iąją vietą. Sužaidė lygiosiomis su Prancūzija 0:0 ir Italija 1:1, pralaimėjo Nyderlandams 0:2.
Legendiniai futbolininkai. Daugiausia rungtynių rinktinėje žaidė Dorinelas Munteanu – 134 (1991-2007 m.), Gheorghe Hagi – 125 (1983-2000 m.) ir Gheorghe Popescu – 115 rungt. (1988-2003 m.). Daugiausia įvarčių įmušė Gh.Hagi – 35, Iuliu Bodola – 31 (1931-1939 m.) ir Adrianas Mutu – 29 (nuo 2000 m.).
Stadionai. Rumunijos rinktinė pastaraisiais metais dažniausiai žaidžia „Ghencea“ stadione, kuris taip pat yra Bukarešto „Steaua“ klubo namų arena. Jame po 2006 m. baigtos rekonstrukcijos yra 27,5 tūkst. vietų. Didžiausias šalies stadionas yra Timišoaros „Dan Paltinisanu“, turintis 32 tūkst. vietų. Su Lietuva žais Klužo „Dr.Constantin Radulescu“ stadione, kuris buvo pastatytas 1973 m., bet šiais metais rekonstruotas ir dabar turi 25 tūkst. vietų.
Lietuva prieš Rumuniją. Šios komandos į vieną grupę patenka jau trečiame pasaulio čempionato atrankos cikle (Lietuva, atkūrus nepriklausomybę, dalyvauja penktame). Iš viso lietuviai ir rumunai žaidė 8 įvairaus pobūdžio rungtynes. Lietuvos rinktinė visas pralaimėjo, o šešiose nesugebėjo įmušti įvarčio.
Treneris. 52 metų Victoras Piturca rinktinės treneriu paskirtas 2004 m. gruodžio mėnesį. Jis taip pat treniravo nacionalinę komandą 1998-1999 m., bet buvo priverstas atsistatydinti dėl konflikto su rinktinės lyderiais Gh.Hagi ir Gh.Popescu. V.Piturca dar yra treniravęs Krajovos „Universitatea“ ir Bukarešto „Steaua“ klubus. Būdamas futbolininkas V.Piturca 1985-1987 m. Rumunijos rinktinėje sužaidė 13 rungtynių ir įmušė 6 įvarčius. Jis buvo „Steaua“ puolimo lyderis, kai šis klubas 1986 m. laimėjo Europos čempionų taurę.
Žvaigždės. Garsiausi šio meto Rumunijos futbolininkai yra vartininkas Bogdanas Lobontas (30 metų; Bukarešto „Dinamo“), gynėjai Cosminas Contra (32; „Getafe“, Ispanija) ir Cristianas Chivu (27; Milano „Inter“, Italija), saugai Mirelas Radoi (27; Bukarešto „Steaua“) ir Nicolae Dica (28; „Catania“, Italija), puolėjai Ciprianas Marica (22; „Stuttgart“, Vokietija) ir Adrianas Mutu (29; „Fiorentina“).