Eurolygos jaunimo eksčempionas, Nacionalinės krepšinio lygos čempionas, Europos jaunių ir jaunimo sidabro medalių laimėtojas, simbolinio jaunių penketo žaidėjas.
Talentingas 192 cm ūgio gynėjas negali skųstis pastaraisiais dvejais savo karjeros metais. Praėjusį sezoną vilkėjęs „Žalgirio“-A.Sabonio mokyklos komandos sportinę aprangą, Žygimantas artėjančiam sezonui rengiasi jau su „Žalgirio“ žvaigždėmis.
Stengsis pateisinti lūkesčius
- Ar nenustebai, sulaukęs kvietimo į SEB BBL ir LKL čempionų komandą? – paklausėme Ž.Janavičiaus.
- Šiek tiek buvo netikėta, kad būtent į mane treneriai atkreipė dėmesį ir tiki mano galimybėmis.
Man tai didelis paskatinimas treniruotis, tobulėti. „Žalgiris“ Lietuvoje – svajonių komanda. Kiekvienas krepšininkas svajoja čia žaisti.
- Kaip manai, kuo nusipelnei šios komandos trenerių pasitikėjimo?
- Galiu tik spėti. Gal tie laimėjimai, kuriuos pavyko iškovoti su jaunesnio amžiaus komandomis, ir mano žaidimas krepšinio specialistams padarė įspūdį. Niekada nevengiu juodo darbo aikštėje, rodau pastangas – štai ir rezultatas. Jei mane pakvietė į garsiausią Lietuvos komandą, matyt, jai esu reikalingas žaidėjas.
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad man vieta komandoje jau užtikrinta. Ankstesniais metais ne vienam žaidėjui, nepateisinusiam klubo vadovų ir trenerių vilčių, jau teko atsisveikinti su „Žalgiriu“. Stengsiuosi kiekvieną sykį įrodyti savo vertę, labai daug dirbti ir rodyti geriausias charakterio savybes.
Atsarginio vaidmuo negąsdina
- Ar labai sunku treniruotis su vyresniais ir nemažai titulų turinčiais krepšininkais?
- Nelengva. Visai kitas greitis, profesionalumo įgūdžiai. Reikia pasistengti, kad nelikčiau paskutinis.
Tačiau vien treniruotės su garsiais krepšininkais man yra didelis laimėjimas, nes daug ką galiu išmokti. Man suteikta puiki galimybė tobulėti ir pasireikšti, todėl treniruojuosi užsidegęs ir esu pasiryžęs visus sunkumus iškentėti. Turiu dėkoti likimui, kad atsidūriau ten, kur visada norėjau. Suprantu, kad kiekvienas jaunas žaidėjas turi nužygiuoti ne rožėmis klotą kelią, kad įsitvirtintų pagrindinėje sudėtyje.
- Esi įpratęs nemažai laiko praleisti aikštėje. Ar bus labai liūdna, jei šį sezoną teks pasitenkinti atsarginio žaidėjo vaidmeniu?
- Su tuo laikinai susitaikiau. Willie'is Deane'as ir Mantas Kalnietis žaidžia mano pozicijoje, aš – tik trečiasis įžaidėjas.
Tačiau nieko baisaus, sezonas – ilgas, laukia labai daug rungtynių, todėl tikiu, kad išmuš ir mano valanda. Ir treneriai taip sako. Viską reikės įrodyti aikštėje. Kaip seksis, dabar sunku pasakyti, bet turiu daug ambicijų.
- Kokiomis krepšininko savybėmis tu gali pasigirti ir kurias reikia tobulinti?
- Negaliu skųstis savo greičiu, kovingumu, mąstymu aikštėje.
Krepšinio specialistai sako, kad mano didžiausi trūkumai – žaidimas dešine ranka ir nestabilus kamuolio metimas į krepšį.
Reikia viską tobulinti, labiau pasitikėti savo jėgomis, kad tapčiau aukšto lygio krepšininku.
Dėkingas treneriams
- Kokie treneriai iki šiol tave vedė meistriškumo pakopomis ir kuo tau padėjo?
- Gimiau Alytuje. Pirmasis treneris Sigitas Krukis man padėjo žengti pirmuosius žingsnius į krepšinį ir paklojo šio žaidimo pamatus.
Kitas krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas, prieš dvejus metus stovėjęs prie Lietuvos jaunių krepšinio rinktinės vairo, man padėjo žengti antrąjį labai svarbų žingsnį į vyrų krepšinį.
Kai mane pernai pakvietė į „Žalgirio“ dublerius, kuriuos treniravo Rimvydas Samulėnas, supratau, kad galiu rinktis profesionalaus krepšininko kelią. Visi treneriai man labai daug padėjo, todėl jiems esu dėkingas.
- Pavasarį baigei Kauno „Nemuno“ vidurinę mokyklą ir įstojai į Vytauto Didžiojo universitetą, kur neakivaizdžiai studijuosi verslo vadybą. Ar jau tapai tikru kauniečiu?
- Nežinau, ar taip drąsiai galiu teigti. Kol kas mano tikrieji namai yra Alytuje. Gerai, kad Dzūkijos sostinė yra arti Kauno. Valanda kelionės automobiliu – ir aš jau kalbuosi su savo tėvais. Bent kartą per savaitę stengiuosi juos aplankyti.
Puikus žaidėjas
Rimvydas Samulėnas, buvęs Ž.Janavičiaus treneris
„Žygimantas – puikus vaikinas ir perspektyvus krepšininkas. Jam netrūksta nei tvirto charakterio, nei kitų būtinų krepšininkui savybių. Reikia ištaisyti tik kelias smulkmenas, kad taptų aukšto lygio žaidėjas.“