Pralaimėjimas išvykoje 60:65 (12:10, 16:15, 16:19, 16:21) Sopoto „Asseco Prokom“ krepšininkams Kauno klubą nustūmė į B grupės dugną.
Tačiau ne tik turnyro padėtis kelia nerimą. Nors žalgiriečiams netrūko kovingumo pakreipti įvykius sau naudinga linkme, jų visas pastangas žlugdė klaidų (21) spiečius ir tragiški baudų metimai (8/19). Tačiau ir kitais žaidimo aspektais kauniečiai nusileido Lenkijos čempionams.
Nepuola į paniką
„Kai nepataikai 11 baudų metimų ir suklysti 20 kartų, neįmanoma laimėti Eurolygos rungtynių. Mūsų padėtis yra sudėtinga, tačiau neprarandame vilties, kad pasibaigus pirmajam etapui būsime geresnės nuotaikos“, – įsitikinęs „Žalgirio“ strategas Gintaras Krapikas.
Kartu su Gintaru sovietmečiu „Žalgirio“ sportinę aprangą vilkėjęs ir su komanda nuėjęs ilgą pergalių kelią Rimas Kurtinaitis per rungtynes trečiadienio vakarą stovėjo Sopoto komandos pusėje. Buvusi krepšinio žvaigždė, olimpinis čempionas ir prizininkas prieš kelias dienas papildė lietuviškąjį „Asseco Prokom“ trenerių štabą ir dirba šio klubo stratego Tomo Pačėso konsultantu. Tačiau ir jam ne tas pats buvo, kaip žaidė „Žalgiris“.
„Žalgiriečiai mums primetė sau parankų lėtoką žaidimo tempą. Judri ir išplėsta buvo jų aikštės gynyba. Mūsų snaiperiai laisvi negalėjo atakuoti, jie buvo priversti veržtis prie „Žalgirio“ krepšio, tačiau ne visada pavyko.
Likau nustebęs geru Dainiaus Šalengos žaidimu, kaip įprasta, savo ginklų nesudėjo Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis. Aš „Žalgirio“ nelaidoju, manau, kad tikrai dar ne viskas prarasta“, – tvirtino R.Kurtinaitis.
Stinga suderinto žaidimo
Kur kas kritiškiau mūsų komandos žaidimą vertino per televiziją rungtynes stebėjęs Alvydas Šidlauskas, buvęs „Žalgirio“ vidurio puolėjas, Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas.
- Komandoje kol kas vyrauja chaosas. Aikštėje nepamačiau nė vieno krepšininko, koks buvo, tarkime, DeJuanas Collinsas, sugebėjęs sustatyti partnerius į savo vietas ir vadovauti žaidimui.
Dabar bandoma ir tą, ir aną, bet žaidimas vis vien nesiklijuoja.
Mantas Kalnietis ir Žygimantas Janavičius – jauni ir gana perspektyvūs krepšininkai. Tačiau jiems dar reikia labai daug treniruotis ir tobulėti, kad sugebėtų būti Eurolygos lygio įžaidėjai. Dar vieno jauno šios pozicijos krepšininko Rolando Alijevo pasirodymą atspindi toks faktas: žaidė apie 6 minutes, padarė 4 klaidas.
Manau, kad ir pagrindinis mūsų komandos įžaidėjas amerikietis Willie Deane'as, jei jis būtų sveikas, būtų neišgelbėjęs mūsiškių nuo pralaimėjimo.
„Žalgiriui“ stigo aukštaūgio serbo Ratko Vardos. Jei jis būtų galėjęs po peties traumos žaisti ir gavęs daugiau kamuolių Sopoto komandos baudos aikštelėje, galėjo įvykiai pakrypti ir mums palankia linkme.
Tačiau mūsų komandai labiausiai stinga sustyguoto komandos žaidimo, ir tai akivaizdu jau ne pirmose varžybose. Rungtyniaujama – kaip pavyks. Jei nepavyksta, manoma, kad gal pavyks kitą sykį ir bus geresnis rezultatas.
Gynybos grandyje dar galima įžvelgti kažkokį žaidėjų bendradarbiavimą, tačiau atakuojant – padrikas žaidimas.
Nėra derinių snaiperiams
- Kodėl taip manote? Nejaugi „Žalgiris“ neturi snaiperių?
- Tiktai Dainiui Šalengai ir Jonui Mačiuliui neblogai sekėsi atlikti šias pareigas. Tačiau jie negalėjo laisvi šaudyti į krepšį, nes nesulaukė partnerių pagalbos.
Praėjusį sezoną Marcusui Brownui buvo sukurta specialių derinių, kad jis išsivaduotų iš varžovų globos, o dabartiniai mūsų taikliarankiai gali pasikliauti tiktai savo fizinėmis ir technikos galimybėmis. Todėl jų taiklumas nėra stabilus.
Žaidžiant Eurolygoje be metikų iš tolimų nuotolių, nieko negalima pasiekti. Jei iš to neturto negalime nusipirkti legionierių snaiperių, reikia kuo skubiau savus ugdyti ir jais labiau pasitikėti.
Dar praėjusį sezoną „Žalgiryje“ nemažai vilčių teikė taiklia ranka pasižymintis Artūras Milaknis, tačiau šiemet jis jau vilki „Kauno“ sportinę aprangą. Tokių panašių pavyzdžių galima surasti ir daugiau. Nesuprantu, kodėl „Žalgiris“ treniruoja treniruoja perspektyvų krepšininką, o vėliau jo atsisako.
Problema – ir klaidų gausybė
- Žalgiriečių klaidų gausybė ir pro šalį skriejantis kamuolys nuo baudos metimo linijos ne tik šiose rungtynėse nuskambėjo pavojaus varpais. Kas, jūsų nuomone, trukdo ištaisyti šias žaidimo spragas?
- Mūsų ekipos baudų metimai nesiekė nė 50 procentų. Keista, kad tokio lygio žaidėjai prameta tiek metimų, kai jiems niekas netrukdo. Susidaro įspūdis, kad per treniruotes mūsiškiai per mažai skiria dėmesio šiam labai svarbiam krepšinio komponentui. Juk yra specialių pratimų, lavinančių ne tik krepšininkų metimo techniką, bet ir psichologiją.
Buvęs garsus krepšinio snaiperis Algirdas Linkevičius, su kuriuo žaidžiau „Žalgiryje“, sakydavo: „Naktį ką tik prabudęs, galiu pataikyti 8 baudų metimus iš 10“.
Toks turi būti pasitikintis savo jėgomis kiekvienas krepšininkas.
Klaidas irgi reikia nagrinėti po kiekvienų varžybų ir jų daugiau nekartoti. Žinoma, tai nėra paprasta – viską lemia žaidėjų meistriškumas ir patirtis, tačiau norint kažką pasiekti reikia daug ir sunkiai dirbti.
- „Žalgiris“ dėl finansinės krizės negalėjo normaliai pasirengti šiam sezonui, todėl nereikia skubėti jį laidoti.
- Niekas to ir nedaro. Sezonas dar tik prasidėjo ir viskas yra dar tik prieš akis. Reikia tikėti „Žalgiriu“.
Kaip buvusiam žalgiriečiui man skauda širdį dėl šių pralaimėjimų, todėl išsakiau tai, kas man bado akis.