Po traumų atsigaunantis Arvydas Macijauskas žinių apie galimas skyrybas su Pirėjo „Olympiakos“ tikriausiai sulauks sportuodamas Lenkijoje.
28 metų 192 cm ūgio snaiperis nuo sekmadienio darbuojasi kartu su šios šalies čempiono Sopoto „Trefl“ fizinio rengimo treneriu Aleksandru Kosausku.
Lietuvos rinktinėje ir Kauno „Žalgiryje“ ilgai dirbęs specialistas yra padėjęs po Achilo sausgyslės operacijų ant kojų atsistoti Arvydui Saboniui, o šį dešimtmetį po kelio raiščių traumų A.Kosausko pagalba pravertė ir rinktinės „centrui“ Darjušui Lavrinovičiui.
- Kas atvedė jus į Sopotą? - vakar „Lietuvos rytas“ pasiteiravo A.Macijausko.
- Atvažiavau į Lenkiją padirbėti su A.Kosausku. Reikia pasiruošti arba įpusėjusiam sezonui, arba naujam. Nugaros ar pėdos skausmų nebejaučiu, bet laukia daug darbo.
Rimtai pasiruošti galima tik su gerais specialistais. Nusprendžiau, kad tik A.Kosauskas gali padėti, juk jis yra vienas geriausių fizinio rengimo trenerių Europoje.
Sopoto komandos treneris Tomas Pačėsas ir konsultantas Rimas Kurtinaitis sudarė labai geras sąlygas darbuotis su Aleksandru – jis turi dirbti ir su komanda, tad mums skyrė atskirą laiką.
Aleksandrą pažįstu daug metų. Jau nemažai esame kartu dirbę, vienas kitą puikiai suprantame. Esu labai dėkingas ir jam, ir Sopoto treneriams.
- Kiek dar teks laukti, kol sugrįšite į krepšinį?
- Dėl traumų ilgokai nežaidžiau, todėl pirmiausia reikia fiziškai tinkamai pasirengti.
Viskas vyksta, galima sakyti, pagal planą. Tvarkausi reikalus su komanda – buvusia ar dabartine, kaip norite, taip galite pavadinti.
Teisinių ginčų su „Olympiakos“ sprendimo gali dar tekti palaukti apie mėnesį arba truputį daugiau. Manau, kad teisėjai priims teisingą sprendimą.
- Kaip įsivaizduojate savo ateitį?
- Treniruosiuosi du ar net tris kartus per dieną. Ir taip – porą mėnesių, kol idealiai pasiruošiu, pasieksiu kuo puikiausią formą. Gerai, kad nespaudžia laikas, turiu jo į valias.
Dėl klubo galvos sau dar nesuku, negalvoju apie jokias kitas komandas. Dabar svarbiausia – dirbti daug ir sunkiai, kad pasiekčiau tą lygį, kuriame buvau. O tada jau bus galima pradėti galvoti, kur dar galėsiu pelnyti vieną kitą tašką.