Lietuviškiausia Vakarų Europos ekipa, kurioje yra keturi mūsų šalies krepšininkai, o trenerių brigadoje kartu su Š.Sakalausku dirba Algirdas Milonas bei Kęstutis Laurinskas, per 10 Vokietijos čempionato turų tik kartą iškovojo pergalę ir rikiuojasi 18-ta.
Bundeslygos arenose kol kas pasirodė du „Eisbaren“ legionieriai iš Lietuvos – Darius Pakamanis ir Žygimantas Jonušas, o Artūras Valeika ir Evaldas Žabas atsidūrė ligonių sąraše.
Į geriausiu bundeslygos strategu 2006-ųjų pavasarį išrinktą 48 metų Š.Sakalauską po prasto starto jau pradeda smigti dar neseniai jį liaupsinusių aistruolių kritikos strėlės.
Be to, klubo vadovai prieš porą turų ryžosi atleisti rezultatyviausią komandos žaidėją – amerikietį sunkųjį puolėją Marcų Slaughterį (23 metų, 203 cm ūgio).
Anot žiniasklaidos, taip atsitiko dėl amerikiečio aikštingo charakterio ir darbo drausmės pažeidimų.
- Kodėl šį sezoną „Eisbaren“ ėmė skęsti? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo devintus metus Brėmerhafene dirbančio Š.Sakalausko.
- Klubo finansai mums neleidžia pasikviesti patyrusių, gero lygio krepšininkų.
Kaskart renkamės iš pigesnių – dar neatsiskleidusių arba atsigaunančių po traumų žaidėjų.
Toks komandos komplektavimas – didelė rizika.
Anksčiau mums pasisekdavo, o šie metai yra pirmieji, kai nepataikėme pasirinkti.
Ypač nuvylė aukštaūgiai.
- Ar nesulaukiate priekaištų, kad komandoje subūrėte per daug lietuvių?
- Vokietijoje, kaip ir, beje, kitur, vyksta kova tarp amerikiečių ir europiečių. Tad natūralu, kad kai treneris lietuvis ir kas nors nepavyksta, puolama teigti, kad amerikiečiai – geresni.
Be to, čia irgi galioja nerašyta taisyklė, kad „laimi komanda, o pralaimi treneris“. Daugiau kaip 8 metus nebuvau girdėjęs jokių priekaištų, o dabar tai, matyt, primins sirgaliai.
Klubas man neturi jokių pretenzijų – jei taip būtų, važiuočiau namo.
Juk klubo vadovai ir rėmėjai supranta susidariusią padėtį ir ieško išeities, dairosi pastiprinimo.
- Vėliau prie ekipos prisidėjęs D.Pakamanis žaidė visuose šešiuose pastaruosiuose mačuose, o kodėl kiti lietuviai mažai pasireiškė arba išvis nežaidė?
- Ž.Jonušas po praėjusio sezono pabaigoje gautos traumos ilgai gydėsi ir po to jau sužaidė dvejas rungtynes.
Šešių mėnesių pertrauka negali neturėti įtakos, bet Žygimantas jau dabar mums daug padeda: priima gerus sprendimus, agresyviai kaunasi.
Kai atgaus formą, jis bus dar naudingesnis starto penketo žaidėjas.
20-metį gynėją E.Žabą pasitelkėme galvodami apie ateitį – ugdyti perspektyvius krepšininkus padeda daug patirties šioje srityje turintys A.Milonas ir K.Laurinskas.
Tačiau Evaldas per dublerių varžybas patyrė menisko traumą ir dar beveik mėnesį negalės sportuoti.
Tuo tarpu aukštaūgiam A.Valeikai (206 cm) dar prieš sezoną stovyklaujant Palangoje įtrūko kryžminis raištis – kelį jis susižeidė mače su Liubercų „Triumf“.
Reabilitaciją Artūras tęs dar du mėnesius. Labai gaila, kad taip atsitiko, nes tikėjomės jam skirti atsarginio sunkiojo puolėjo vaidmenį. Dabar iš viso turime 11 sveikų žaidėjų.
- Kodėl atsisveikinta su M.Slaughteriu?
- Taip nusprendė valdyba. Aš buvau už tai, kad jis dar kiek pažaistų, bet klubas pareiškė, kad komanda yra svarbiau negu žaidėjas.
M.Slaughteris praėjusį sezoną pradėjo Izraelyje ir Jeruzalės klubas kažkodėl jį irgi labai greitai atleido – vos po trejų rungtynių.
Rungtyniaudamas Turkijos, Izraelio ar Prancūzijos ekipose, Marcus neišsiskyrė puldamas, o mūsų komandoje jis rinkdavo vidutiniškai po 19 taškų ir buvo rezultatyviausias Bundeslygos žaidėjas.
- Ar šį sezoną tikitės atsitiesti?
- Tai labai sunkus uždavinys, tačiau stengsiuosi padaryti viską, kad komanda surastų kelią į pergales.
Mūsų galimybės kuklios, tačiau optimizmo teikia tai, kad vyrai labai gerai dirba, jų nepalaužė nesėkmės.
Manau, pavyks įsigyti bent porą aukštų žaidėjų ir sustiprinti priekinę liniją.
Valdyba tam pritaria ir stengiasi padėti.