B.Zelkevičiaus patirtis Vilniaus futbolo mokyklai atrodo niekinė. 64 metų specialisto norai treniruoti jaunąją žaidėjų kartą liko neišgirsti.
„Turiu pasiūlymų iš užsienio komandų, tačiau apsisprendžiau pabūti namie. Niekada niekam nesisiūlau, tačiau šįkart savo kandidatūrą pateikiau Vilniaus futbolo mokyklai.
Sostinės savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovas Algimantas Liubinskas atsakė negalintis padėti – nėra laisvų etatų.
Mokyklos vadovas Kęstutis Paknys žadėjo paskambinti, tačiau, kiek girdėjau, vietoj manęs priėmė kitą trenerį“, – pasakojo B.Zelkevičius.
Lietuvos rinktinę ir legendinį Vilniaus „Žalgirį“, Rusijos klubus Naberežnyje Čelnų „KamAZ“, Jaroslavlio „Šinik“, Kaliningrado „Baltika“, Latvijos čempioną Liepojos „Metalurgs“ treniravęs strategas pradėjo dirbti privačioje sostinės futbolo mokykloje „Ateitis“.
„Nereikia ant A.Liubinsko karti visų šunų. Anksčiau turėjau galimybę prisidėti prie Vilniaus futbolo mokyklos trenerių komandos sudarymo, o dabar viską į savo rankas perėmė savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana Kairienė.
Ji su K.Pakniu yra vienos partijos nariai – socialdemokratai, jie kartu ir sprendžia tuos klausimus. Galbūt mokyklos direktoriui nereikia gerų trenerių“, – sakė su partija „Tvarka ir teisingumas“ šiemet į Seimą taikęsis A.Liubinskas, anksčiau taip pat buvęs Lietuvos futbolo rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ treneris.
„Nežinau, kas ką sakė, bet A.Liubinskas yra mano viršininkas ir su juo visada tariuosi esminiais klausimais.
Kalbėjomės dėl B.Zelkevičiaus kandidatūros ir A.Liubinskas sakė, kad dėl papildomo etato šiai futbolo figūrai reikia rašyti raštą Vilniaus merui. Parašė ar ne, nežinau, bet jokių papildomų trenerių nepriėmėme“, – teigė K.Paknys.
- Ar neigiamas Vilniaus futbolo mokyklos požiūris nenuslopino noro dirbti su vaikais? - „Lietuvos rytas“ paklausė B.Zelkevičiaus.
- Ne. Tikiuosi, kad A.Liubinskas ar K.Paknys nenorėjo man dėl ko nors kerštauti – tai būtų kvaila ir žema.
Jeigu nereikia mano paslaugų – ką padarysi.
- Po 2007-ųjų sezono atsisveikinote su ketverius metus treniruota Liepojos „Metalurgs“ ekipa ir buvote be darbo. Kodėl?
- Nors dabar galiu išvykti treniruoti Rusijos komandų, norėčiau padirbėti Lietuvoje. Ir net nesvarbu, ar vyrus treniruoti, ar vaikus. Tiesiog noriu pabūti gimtinėje – užtektinai prisivažinėjau.
Kaip jau sakiau, aš nesisiūlau futbolo klubams – jei jiems manęs reikia, komandos susiranda ir derasi.
- Argi Lietuvos futbolo klubams jūs neįdomus?
- Prieš sezoną jau buvau pasirašęs sutartį su „Kauno“ klubu, tačiau dėl įvairių priežasčių kontraktas taip ir neįsigaliojo.
Dėl to tikrai neišgyvenu.
Buvo kalbų ir apie kitas šalies ekipas, tačiau nežinau, ar manęs komandų vadovai prisibijo, ar per prastas esu.
Šiuo metu treniruoju vaikus, ir man tai labai patinka – jie sąžiningesni už suaugusiuosius.