Igoris Steško užsuko į tualetą Vilniaus „Žalgirio“ klubo treniruočių bazėje, tačiau futbolininkas apsigręžė prisiminęs – šviesos ten nėra.
Šią savaitę triaukščiame klubo pastate už skolas buvo išjungta elektra.
Liepta išsinešdinti
Tamsiuose kambariuose trečiajame aukšte gyvena keli jauni iš kitų miestų atvykę žalgiriečiai.
Už lango – minus 13 laipsnių, o viduje šalta net su striuke, nes beveik visame pastate išjungtas ir šildymas.
Gal ir gerai, kad bazėje gyvenantiems vaikinams liepta išsinešdinti iki savaitgalio. Likę jie negyvai sušaltų.
„Lauksiu“, – taip į klausimą, ką darys toliau, atsakė Donatas Remėza. Šis dvidešimtmetis žaidėjas yra vienas iš kelių, vakar dar nakvojusių pastate, kuriame prieš du dešimtmečius gyvendavo Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas, Viačeslavas Sukristovas ir kiti legendinio klubo futbolininkai.
Pasiūlė dar paatostogauti
Vakar „Žalgirio“ treneris Mindaugas Čepas ir apie 20 futbolininkų susirinko į pirmąją planuotą treniruotę, tačiau pratybos neįvyko.
Maskvoje kalinčio klubo savininko Vadimo Kastujevo patikėtinė, komandos administracijos direktorė Aida Dudonienė pasiūlė žaidėjams pratęsti atostogas iki vasario mėnesio.
„Žalgirio“ atstovė kalbėtis nepanoro ir aiškino, kad klubo teritorija yra privati valda, bet žaidėjus ji tikino, jog komandos savininkai tebeieško išeities.
„Tokios kalbos jau darosi juokingos“, – sakė M.Čepas, tačiau „Žalgirio“ trenerio veide šypsenos nebuvo nė ženklo.
Nuo praėjusių metų birželio, kai Rusijoje buvo suimtas V.Kastujevas, komanda nieko, išskyrus pažadus, ir negirdėjo.
Teisinė išeitis – bankrotas
Futbolininkai jau pusmetį laukia, kol jiems bus sumokėti atlyginimai, o klubo skolos išaugo iki 1,5 mln. litų.
V.Kastujevas ir Lietuvoje teises valdyti jo turtą parėmusi Veronika Kastujeva atsisako perleisti klubą, kuris įsikūręs brangiai vertinamame trijų hektarų sklype Antakalnio pakraštyje.
Vienintelis teisinis būdas atsikratyti dabartinių savininkų – bankroto byla ir bandymas iš naujo prikelti komandą. Tokią išeitį dar anksčiau siūlė Vilniaus klubo viceprezidentas Arvydas Šilys, atsidūręs kitų savininkų opozicijoje.
Tačiau pernai futbolininkai gaudavo vienkartines pinigų injekcijas ir susilaikydavo nuo radikalių veiksmų.
Rudenį solidūs investuotojai domėjosi galimybe išpirkti „Žalgirį“, bet jie kėlė vieną sąlygą – klubas turi būti švarus.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius taip pat teigė, kad buvo parengęs „Žalgirio“ išsigelbėjimo planą lapkričio mėnesį.
„Iki šiol klubo vadovai tik kabino makaronus, tvirtindami, kad viską išspręs patys, be federacijos įsikišimo. Dabar laukiame, kada klubo vadovai prabils apie realią situaciją“, – vakar tvirtino L.Varanavičius.
Reikalingi tik patys sau
Kol LFF laukia, „Žalgirio“ komanda nebeturi namų ir ketina glaustis kituose aikštynuose, kur vanduo neišjungtas ir po treniruočių galima nusiprausti.
Nors gautas pasiūlymas toliau atostogauti, žaidėjai planuoja treniruotis uždarame futbolo aikštyne „Sportima“ ir Lengvosios atletikos manieže.
„Pasiūlė pratęsti atostogas, bet mes nesutikome, – teigė I.Steško. – Yra jaunų žaidėjų, jiems reikia treniruotis, žaisti“.
„Dabar turbūt patys ieškosime lėšų. Žaidėjai ir treneriai.
Klubo valdžios nematau, nes sprendimų nėra. Esame reikalingi tiktai patys sau“, – neslėpė M.Čepas.
Kovo mėnesį prasidės Lietuvos futbolo čempionatas, bet kokiu būdu jame galėtų dalyvauti „Žalgiris“, lieka neaišku.
„Nėra elementariausios klubo struktūros – valdybos, direktorių, nėra netgi kam pasirašyti sutarčių su žaidėjais.
LFF neregistruos komandos, jei ši nėra atsiskaičiusi su futbolininkais, – dėstė A.Šilys. – Esu optimistas, bet pagal dabartinę padėtį „Žalgirio“ klubo gali metams ar dvejiems nebelikti“.