Praėjusiais metais šalies sportas iš biudžeto gavo 78 milijonus litų, o šįmet numatyta skirti tik 71 mln.
„Nukentės visos sporto sritys, o ypač – investicijos į sporto objektus.
Stengsimės kaip nors sumažinti šį skaudų smūgį sportui, bet vis dar neturime recepto, kaip išgelbėti futbolo, krepšinio, rankinio ir kitų žaidimų sporto šakų klubus“, – pripažino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas.
Sporto vadovo teigimu, visoms federacijoms, asociacijoms, neįgaliųjų sporto atstovams biudžetas bus sumažintas 7 proc., KKSD programoms – 20-30 proc., investicijoms į sporto objektus – net 48 proc.
Sumažės ir sporto valdininkų algos: nuo sausio KKSD dirbantys žmonės gaus 12 proc. mažesnį atlygį.
„Sukandę dantis pabandysime nenuskriausti trijų kertinių veiklos sričių: programos „Sportas visiems“, federacijų rengiamų Lietuvos čempionatų ir pasirengimo 2012 m. Londono olimpinėms žaidynėms“, – aiškino KKSD vadovas.
A.Raslanas pažymėjo, kad šiemet pirmąkart mokamoms sporto veteranų rentoms Vyriausybė skirs 4,8 mln. litų. Tai tikslinės išmokos praeityje Europos, pasaulio, olimpinėse žaidynėse aukščiausių rezultatų pasiekusiems sportininkams.
- Kokias išvadas galima jau daryti matant gerokai sumažėjusį sporto biudžetą? - „Lietuvos rytas“ paklausė KKSD generalinio direktoriaus A.Raslano.
- Pirmiausia, mažėjant sporto finansavimui, didėja nepatenkintų federacijų skaičius.
Ypač sunku bendrauti su neįgaliųjų sporto atstovais. Jie niekaip nenori suprasti, kad galimybės padėti yra ribotos.
Didžiausia bėda, kad nemenka dalis sporto visuomenės dar mano, jog antikrizinis planas turėtų aplenkti sportą.
Deja, to nebus – teks įšaldyti investicinius projektus, apkarpyti jau įsibėgėjusias programas ir susitaikyti su mažesniais pinigais.
Sunkiausia padėtis yra dėl klubų. Nuo šių metų sportininkus ir trenerius apkrovus didesniais mokesčiais, daugelis klubų atsidūrė ties praraja.
Bus sudaryta komisija, kuri su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bandys kuo skubiau surasti išeitį iš tikrai nepavydėtinos padėties.
Jei nebus surastas visoms pusėms priimtinas sprendimas, Lietuvoje prasidės masiniai sporto klubų bankrotai. Federacijos ir sporto organizacijos jau teikia ministerijai savo skaičius, klubai – pasiūlymus.
- Ar sumažėjęs finansavimas atsilieps rezultatams?
- Teks susitaikyti, kad šiemet mūsų sportininkai medalių iškovos tikrai mažiau.
Tiesa, individualių sporto šakų atstovai nenukentės – treniruočių ir varžybų grafikai nebus keičiami.
Tačiau komandinių šakų atletams teks atsisakyti vieno ar kito turnyro, pagalvoti, kaip optimaliai išleisti pinigus.
- Šiemet Lietuvoje suplanuota nemažai tarptautinių varžybų. Ar dėl krizės nebus bandoma atsisakyti kai kurių turnyrų?
- Iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo bandome skirti tiek lėšų, kad visi tarptautiniai renginiai įvyktų.
Tam reikia apie 12 mln. litų.
Sumažėjus rėmėjų teikiamai paramai, ši našta kris ant varžybas rengiančios federacijos ir KKSD pečių.
Įsivaizduojate, kaip Lietuva nuskambėtų, jeigu neįvyktų seniai suplanuoti Europos imtynių, lengvosios atletikos, sklandymo arba pasaulio ledo ritulio čempionatai. Būtų tragedija...
* * *
2009 m. tarptautinės varžybos Lietuvoje
Kovas. Europos imtynių čempionatas (Vilnius).
Balandis. Pasaulio ledo ritulio čempionato 1-osios grupės B pogrupio turnyras (Vilnius).
Gegužė. Europos jaunių ir jaunimo sambo imtynių čempionatas (Šiauliai).
Birželis. Pasaulio akrobatinio skraidymo Jak52 lėktuvų modeliais čempionatas (Panevėžys).
Europos motokroso čempionato etapas (Šiauliai).
Liepa. Europos sklandymo čempionatas (Prienų r.).
Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionatas (Kaunas).
Rugpjūtis. Europos jaunių (iki 16 metų) krepšinio čempionatas (Kaunas).
* * *
12
Tiek milijonų litų reikia šiemet Lietuvoje numatytoms tarptautinėms sporto varžyboms.