Visų 96 Lietuvos sporto šakų federacijų ir asociacijų šįmet laukia studentų dalia. Jos bus priverstos išlaikyti pripažinimo egzaminą.
Tik visus KKSD įsakymu patvirtintus kriterijus atitinkančios federacijos galės tęsti darbą ir gauti iš valstybės biudžeto sportui numatytas lėšas.
Leidimas vykdyti savo veiklą federacijoms bus išduotas ketveriems metams – pasibaigus šiam terminui viskas prasidės iš naujo.
Tačiau jau dabar daugelis Lietuvos sporto federacijų nuogąstauja, kad pripažinimo eiga sukels nemažai rimtų nesutarimų, o iškeltą reikalavimų kartelę vargu ar įveiks ir didžiosios federacijos.
KKSD vadovas siūlo vienytis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu sausio 19-ąją KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas įsakymu patvirtino sporto federacijų pripažinimo tvarką.
„Nuo 1991 metų visą laiką kildavo problemų dėl federacijų įregistravimo, jų tarptautinio pripažinimo. Mes negalėjome veikti šio proceso, nes viskas vykdavo per Teisingumo ministeriją.
Dabar nustatyti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti veikiančios sporto šakų federacijos“, – tvirtino A.Raslanas.
KKSD vadovo manymu, dabar dar sunku pasakyti, ar po „egzaminų“ nesumažės šalies sporto federacijų.
„Galbūt kai kurioms sporto organizacijoms jau vertėtų burtis į asociaciją.
Kalbu apie dvikovines sporto šakas, kultūristus, kūno rengybos atstovus.
Pavyzdžių yra. Lietuvos aeroklubo nariai yra vienuolika su aviacijos sportu susijusių federacijų – joms lengviau kartu siekti savo tikslų ir departamentui yra aiškesnė struktūra“, – sakė A.Raslanas.
Problema – dopingas
Tačiau A.Raslanas pripažino, kad net 33 federacijoms bus keblu gauti KKDS pripažinimą.Mat įsakyme yra skyrius dėl privalomos federacijų kovos su dopingo vartojimu sporte.
„33 tarptautinės federacijos nėra pasirašiusios Antidopingo konvencijos ir jos nekovoja su neleistinu medikamentų vartojimu sporte.
Į jų gretas įstojusios Lietuvos federacijos taip pat lūkuriuoja ir dėl dopingo klausimų nespaudžia tarptautinių federacijų.
Kol kas elgsimės žmoniškai – bandysime derėtis dėl jų statuso, tačiau pinigine prasme šios federacijos tikrai nukentės.
Esame priėmę nutarimą, kad su dopingo vartojimu nekovojančios mūsų šalies federacijos nuo šių metų gaus tik 50 proc. joms numatytų lėšų.
Jei bus pasirašyta Antidopingo konvencija, federacija tuoj pat gaus likusią pinigų sumą“, – aiškino A.Raslanas.
Penkiakovininkų nerimas
Federacijų pripažinimo kartelės gali neperšokti ir po Pekino olimpiados garbinama Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.
Du jos atstovai žaidynėse iškovojo medalius – Edvinas Krungolcas pasidabino sidabro apdovanojimu, o Andrejus Zadneprovskis laimėjo bronzą.
Penkiakovininkai turi mažiau nei tris atskirose šalies apskrityse veikiančias asociacijas.
„Ką, reikia daugiau? Iš kur mes jas paimsime?
Turime savo atstovus tik Vilniuje ir Kaune.
Kalbėjomės su Klaipėda, Anykščiais, kitais miestais, tačiau niekas nenori apsiimti kurti penkiakovininkų rengimo centrų, – sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. – Jei tokie reikalavimai, pereisime pas triatlonininkus.
Juk kiekviena sporto federacija turi savo ypatumų – neįmanoma visų surikiuoti pagal vieną kurpalį“.
Privalės perregistruoti
Savo likimu turėtų susirūpinti ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto neseniai pripažinta Nacionalinė slidinėjimo asociacija. Ji perėmė susikompromitavusios Lietuvos slidinėjimo federacijos pareigas ir įsipareigojimus.
Tačiau asociacijai dar nesuteiktas Lietuvos vardas, o KKSD vertinimo kriterijuose parašyta, kad sporto organizacijos privalo turėti šį vardą.
Lietuvos vardas registrų centre suteikiamas tik metus aktyviai veikusiai sporto organizacijai.
„Nacionalinė slidinėjimo asociacija privalės persiregistruoti, – aiškino Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. – O apskritai dėl federacijų pripažinimo bus nemažai karo, daug bus nepatenkintų.
KKSD turi vykdyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo reikalavimus, tačiau mes stengsimės kalbėtis, kad galutiniai sprendimai federacijoms būtų kuo palankesni“.
Neturi tinklalapių
Kaip vieną elementariausių reikalavimų pripažinti federacijas KKSD sporto organizacijų prašo turėti savo internetinius puslapius.
Tačiau šį įprastą visuomenės informavimo atributą turi toli gražu ne visi.
Vandens slidininkų sąjunga, Universalių kovų, Bočios žaidimo, Sportinės žūklės, Balandžių, Traktorių sporto federacijos – tai tik dalis Lietuvos sporto organizacijų, neturinčių internetinių puslapių.
„Mes sutinkame su kai kuriomis pretenzijomis mums, tačiau reikia nors šiek tiek atsisukti ir į mažesnes federacijas, o ne žiūrėti tik į galingųjų pusę, – kalbėjo Lietuvos balandžių sporto federacijos prezidentas Gediminas Meiliūnas. – Neprašome milžiniškų pinigų, tačiau ir pora tūkstančių litų per metus mums dideli pinigai, o, tarkim, krepšiniui – lašas jūroje.
Stengsimės atitikti visus reikalaujamus kriterijus, bet ar yra garantijos, kad ir vėl mums nepasakys, jog pinigų nėra?
Pasaulio čempionate Lietuvos balandžių sporto atstovai yra iškovoję penktąją vietą, o praėjusiais metais finansavimo mums nebuvo skirta“.
Nuolaidų netaikys
„Federacijų pripažinimas sutaps su bendradarbiavimo sutarties tarp KKSD ir sporto organizacijos pasirašymu“, – sakė federacijų pripažinimo komisijai vadovaujantis KKSD direktoriaus pavaduotojas Rytas Vaiginas.
Anot jo, federacija privalo atitikti visus paskelbtus reikalavimus – tuo atveju ji bus pripažinta KKSD ir ši skirs numatytą sumą pinigų.
Kitu atveju finansinės valstybės paramos sporto organizacija gali nesitikėti.
„Laikysimės įstatymų. Ko reikalaujama iš federacijų KKSD įsakyme, tai organizacijos ir turi turėti. Jokių nuolaidų ar išskirtinių sąlygų nebus“, – dėstė R.Vaiginas.
KKSD reikalavimai
Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) gali pripažinti federaciją, kuri:
* įsteigta ir įregistruota juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
* jos pavadinime vartojamas Lietuvos vardas;
* vienija ne mažiau kaip 3 skirtingose Lietuvos apskrityse veikiančias sporto šakos asociacijas;
* turi parengtą ir federacijos įstatų nustatyta tvarka patvirtintą ilgalaikį (ne mažiau kaip 10 metų) sporto šakos plėtojimo šalyje strateginį planą ir trumpalaikę (iki 4 metų) veiklos programą;
* taiko sankcijas už dopingo vartojimą, organizuoja dopingo kontrolę, vykdo šviečiamąją veiklą dėl dopingo preparatų vartojimo ir kitų tarptautinių, nacionalinių sporto organizacijų uždraustų metodų naudojimo sporte;
* turi pasitvirtinusi varžybų saugumo taisykles, parengtas pagal Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių sporto šakų organizacijų reikalavimus;
* turi išplėstą ir visuomenei prieinamą informacinę sistemą, vykdo savo srities šviečiamąją veiklą, interneto tinklalapyje pateikia aiškią informaciją apie šalies sporto šakos rinktinės sudarymo kriterijus.
Pripažinta federacija, siekdama išsaugoti pripažinimą, privalo:
* laikytis kūno kultūros ir sporto principų (lygiateisiškumo, žiūrovų ir sporto renginių dalyvių saugumo, dopingo draudimo, kilnaus elgesio, nešališkumo, tęstinumo);
* užtikrinti, kad pratybose ir varžybose dalyvautų tik tie sportininkai ir teisėjai, kurie nustatytu laiku pasitikrino sveikatą ir pateikė nustatytos formos pažymą;
* vykdyti savo veiklos apskaitą, analizę, kaupti laimėjimų paveldą ir jį saugoti;
* rengti nacionalinius čempionatus.
Federacija KKSD privalo:
* pateikti kasmetį sporto varžybų ir oficialių tarptautinių renginių kalendorių;
* kasmet pateikti šalies sporto (šakos) rinktinių sąrašus su užduotimis sportininkams;
* pateikti federacijos metinės ataskaitos konferencijos medžiagą (darbotvarkę, ataskaitinius pranešimus, nutarimus ir kt.);
* sudaryti sąlygas valstybinėms ir nevyriausybinėms sporto organizacijoms tapti federacijos nariais.
Sprendimus dėl federacijų pripažinimo (nepripažinimo) ir sprendimus dėl pripažinimo nutraukimo priima KKSD generalinis direktorius nuolatinės komisijos teikimu.
Federacijos pripažinimas galioja ketverius metus po KKSD įsakymo įsigaliojimo.