„Mano svajonė baigti karjerą vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius. Tai – pati svarbiausia komanda mano gyvenime“, – sakė 32 metų krepšininkas.
Atsakydamas į Eurolygos interneto svetainės lankytojų klausimus Š.Jasikevičius kalbėjo apie savo tikėjimą, kad „Panathinaikos“ dar suspindės Eurolygoje, apie atlapaširdžių bendraklubių kompaniją Tel Avive, nuostabų miestą Barseloną.
Bet Europai lietuvis pripažino – smarkiausiai jo širdis plaka, kai pergalių siekia su Lietuvos nacionaline komanda: „Klubų varžybose nėra nieko geresnio kaip laimėti Eurolygą. O su rinktine nebuvo nieko smagiau kaip bronza Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir auksas Europos čempionate.
Žaidimas nacionalinėje komandoje man yra svarbiausias.
Myliu savo šalį ir žaidimą dėl ten gyvenančių žmonių. Esu visiškai išprotėjęs dėl to.
Nėra nieko geriau kaip žaisti kontrolinėse arba parodomosiose rungtynėse prieš olimpiadą ar kitas varžybas Lietuvos arenose su tūkstančiais pametusių galvą žmonių ir mėgautis kiekviena minute. Štai ko aš pasiilgstu labiausiai“.
Nors Š.Jasikevičius karštai ir nuoširdžiai kalbėjo apie meilę nedidelei mūsų tautai, jis teigė, kad nėra priėmęs sprendimo dėl 2009-ųjų Europos čempionato.
„Negalvoju apie 2009-ųjų vasarą, negalvoju ir apie 2010-ųjų.
Visi mano bendražygiai rinktinėje pasitraukia, – kalbėjo Š.Jasikevičius, kuris Lietuvos nacionalinės komandos marškinėlius pirmą kartą užsivilko 1997 metais. – Mano kartos žaidėjai, rungtyniavę su manimi pastaruosius dešimt metų rinktinėje, jau paskelbė apie atsisveikinimą arba svarsto tai padaryti.
Žinau, kad sprendimas atsisakyti atstovauti savo šaliai bus sunkiausias mano karjeroje“.