Badmintonas 56 900 43 900 Baidarių ir kanojų irklavimas 256 500 279 700 Boksas 167 700 202 600 Buriavimas 199 600 139 600 Dviračių sportas 456 600 498 800 Dziudo 141 200 168 000 Fechtavimasis 29 000 32 800 Futbolas 254 600 276 900 Graikųromėnų imtynės 197 900 175 800 Irklavimas 147 500 174 800 Krepšinis 1 622 100 1 658 700 Laisvosios imtynės 28 200 34 000 Lengvoji atletika 931 700 1 102 700 Meninė gimnastika 23 000 28 800 Plaukimas 472 600 563 900 Rankinis 356 500 385 900 Sportinė gimnastika 108 900 105 200 Sunkioji atletika 105 000 128 700 Stalo tenisas 203 100 181 200 Šaudymas 88 200 99 200 Šaudymas iš lanko 10 400 9 400 Šiuolaikinė penkiakovė 580 100 526 700 Šuoliai ant batuto 16 600 18 400 Šuoliai į vandenį 6 700 6 000 Tekvondo (WTF) 29 900 30 400 Tenisas 199 300 217 300 Tinklinis 127 500 160 300 Triatlonas 9 300 9 400 Vandensvydis 26 400 28 500 Žirgų sportas 59 800 68 700 Žolės riedulys 152 800 178 900 Žiemos sporto šakos Akmenslydis 5 100 10 000 Biatlonas 72 200 88 400 Dailusis čiuožimas 83 200 85 500 Greitasis čiuožimas 10 100 12 400 Kalnų slidinėjimas 28 700 26 100 Ledo ritulys 162 900 148 200 Slidinėjimas 70 000 88 100
Sporto pyragas – susitraukęs
Modestas Krukauskas ("Lietuvos rytas")
„Pinigų daugiau tikrai nebus. Jų gali tik mažėti. Reikia su tuo susitaikyti ir stengtis išversti“, – tokius žodžius lyg maldą vakar vis kartojo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas.
Olimpinių sporto šakų vadovai nepatenkinti kraipė galvas, kai sužinojo, su kokio storumo pinigine teks verstis per krizės paženklintus 2009-uosius.
Net ir dosnesnius biudžetus nei pernai gavusių organizacijų vadovai susižavėjimo pamatytais skaičiais nerodė.
Vakar KKSD tartasi, kaip paskirstyti 10 mln. 742 tūkst. litų, kurie iš biudžeto skirti olimpinėms sporto šakoms plėtoti.
„Departamento kasa tuščia. Jei valstybė į iždą surinks mažiau pinigų negu planuota, gali atsitikti ir taip, kad po poros mėnesių esamas lėšas teks sumažinti dar dešimčia procentų“, – nelinksmas naujienas vieną po kitos bėrė A.Raslanas.
Taškai virto litais
11,5 mln. litų pernai išsidalijusios sporto federacijos šiemet diržus susiveržė gaudamos 758 tūkst. litų mažiau.
Dešimt federacijų gali džiaugtis šįmet gavusios didesnius biudžetus, bet lėšų padidėjimas nėra itin ryškus. Didžiausią šuolį padarė buriuotojai – jie gavo beveik 60 tūkst. litų daugiau.
Pinigai skirstyti pagal praėjusių metų rezultatus ir ankstesnių trejų metų gautų biudžeto lėšų vidurkį. Iškovoti medaliai ir aukštos vietos Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse buvo paverčiama į taškus, kurių kiekvienas prilygo 120 litų.
Nesutinka su skaičiavimais
Tačiau šie paaiškinimai nebuvo sutikti ovacijomis. Kone kiekvienos federacijos atstovai turėjo „savą“ pinigų skaičiavimo metodiką, kuri smarkiai skyrėsi nuo KKSD.
„Ką man reikės sakyti grįžus namo? Kaip aš paaiškinsiu, kad gavome tiek nedaug pinigų?“ – klausė Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis.
Gintarei Volungevičiūtei Pekino olimpiadoje tapus vicečempione buriuotojai tikėjosi kur kas didesnio finansavimo.
„Suprantu, kad buriuotojams dabar iškilo daug klausimų. Bet kol nebuvo rezultatų, jiems buvo visiškai neįdomu, kaip skirstomi pinigai“, – su šypsena atkirto A.Raslanas.
Piktinosi ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
„Prieš porą metų mums skirta 560 tūkst. litų, pernai – 526 tūkst. Šiemet – tik 580 tūkst., nors penkiakovininkai olimpiadoje iškovojo sidabrą ir bronzą.
Viską apskaičiavau ir tikėjausi, kad gausime 780 tūkst. litų“, – aiškino V.Kalininas.
Teks trauktis iš varžybų?
Kad mūsų šalies sportui atėjo sunkūs laikai, jau pajuto žolės riedulininkai. Lietuvos merginų komanda pernai iškovojo teisę grumtis tarp 16 stipriausių planetos rinktinių, bet į rugpjūtį Bostone (JAV) vyksiantį čempionatą turbūt nevyks.
„Pasakyta, kad pinigų nėra ir nebus. Net nežinau, ką daryti.
Gal iš rėmėjų galėčiau surinkti apie 60 tūkst. litų, bet kelionei reikia 180 tūkst. Jei atsisakysime dalyvauti, grės milžiniškos baudos“, – guodėsi Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas.
Jis neabejoja, kad šiemet moterų rinktinė tikrai iškovos teisę grumtis dėl kelialapio į planetos čempionatą.
„Kaip sustabdyti traukinį, į kurį jau įsėdęs?
Nedalyvauti varžybose jau negali, o nuvykti pinigų nėra.
Su tuo greitai susidurs visos komandinės sporto šakos. Arba reikia greitai spręsti šį klausimą, arba Lietuva garsės kaip iš tarptautinių varžybų besitraukianti šalis“, – piktinosi L.Čaikauskas.
„Nepavydžiu tiems, kurie šiemet rengs įvairius čempionatus Lietuvoje ir patys vyks į prestižines varžybas. Teks suktis be didesnės valstybės pagalbos.
Šiemet Lietuvoje turėtų įvykti 9 tarptautiniai renginiai ir juos rengiančios federacijos dabar yra paguldytos ant menčių. Pinigų nėra.
Gal reikės prašyti iš Vyriausybės rezervo fondo, bet garantijų, kad mums bus skiriama pinigų, mažai“, – kartojo A.Raslanas.
* * *
Valstybės biudžeto lėšos olimpinių sporto šakų programoms
Vasaros sporto šakos Numatyta 2009 m. Skirta 2008 m.