Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos karo laivas laviruoja tarp minų

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas Europos taurės turnyre vienu šūviu užvakar paklojo du riebius zuikius.

Antrojo etapo L grupėje vilniečiai skėlė antausį septynis pergalingus žingsnius iki tol turnyre žengusiai Bilbao „Iurbentia“ (Ispanija) komandai.

Antradienį „Lietuvos ryto“ komanda ispanus nurungė 73:71 ir garsiai pareiškė sieksianti būti tarp dviejų geriausių grupės ekipų, iškovosiančių kelialapį į finalo aštuoneto mačus Turine.

Per ketverias šio sezono turnyro rungtynes vilniečiai svečiams nė karto neleido džiaugtis sėkme savo žiūrovų akivaizdoje.

„Iurbentia“ klubas gali tik pasiguosti, kad iš Vilniaus išvyko mažiausiai apkultas.

„Lietuvos ryto“ vakar kalbinti krepšinio specialistai pripažino, kad rungtynėse su ispanais keletą puikių sprendimų priėmė treneris Rimas Kurtinaitis.

Kaip didžiausią sostinės ekipos spragą jie įvardija sumanaus dirigento aikštėje stoką.

„Tritaškiai yra galingas ginklas, kuriuo galima įveikti bet kokią gynybą“, – neabejoja krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius.

Sostinės žaidėjai mače su Bilbao klubu bandė naudotis šiuo ginklu, tačiau jis pateisino lūkesčius tik iš dalies. „Lietuvos rytas“ metė 31 tolimą metimą, pataikė 12. Tačiau dvitaškiai vilniečiams krito dar blogiau – vos 13 pataikymų iš 34.

„Žaidimas turėtų būti subalansuotas. Negalima pasikliauti vien toliašaude artilerija.

Aš pasigedau didesnės aukštų „Lietuvos ryto“ vyrų pagalbos snaiperiams – dvylika Marijono Petravičiaus ir Milko Bjelicos pelnytų taškų tikrai per mažai“, – sakė L.Kvedaravičius.

Tuo tarpu buvęs auksinio „Žalgirio“ žaidėjas Sergejus Jovaiša dėl to neįžvelgė didelės bėdos.

„Dabartinis krepšinis yra per greitas svarstymams, kas būtų, jeigu būtų, – sakė buvęs žalgirietis. – Iš kur leido varžovas mesti, tokie taškai ir krinta“.

S.Jovaiša nereikalingu burnos aušinimu vadino kalbas apie nesėkmingus „Lietuvos ryto“ trečiuosius kėlinius.

Ketveriose šio sezono Europos taurės turnyro rungtynėse vilniečiai pralaimėjo šiuos ketvirčius (su „Iurbentia“ – 13:22).

„Tai dėsningumas, bet jis nebūtinai lemia mačo baigtį. Gal po pertraukos taktinius sumanymus geriau įgyvendina varžovai, tačiau vilniečiai sugeba dvikovos eigoje prisiderinti prie pasikeitusios situacijos“, – aiškino S.Jovaiša.

L.Kvedaravičius įžvelgia, kad pralaimėjus trečiąjį ketvirtį yra labai sunku atsitiesti: „Tai vilniečių bėda. Ne kartą matėme, kad „Lietuvos rytui“ nepasisekė jos ištaisyti“.

Buvęs Brėmerhafeno „Eisbaren“ (Vokietija) komandos treneris Šarūnas Sakalauskas pergalės prieš „Iurbentia“ ekipą kalviu įvardijo „Lietuvos ryto“ trenerį R.Kurtinaitį.

„Jis išspaudė iš komandos ir paskutinių rungtynių sekundžių maksimumą, – sakė Š.Sakalauskas. – Silpnesnių nervų treneris nepriimtų tokio rizikingo sprendimo, kaip padarė Rimas. Jis apsisprendė pats kontroliuoti padėtį.

Galima pasakyti, kad Vilniaus komandos vedlys pergudravo ispaną, kai liepė savo auklėtiniui prasižengti likus 14 sekundžių iki rungtynių pabaigos“.

Ispanui Javi Salgado įmetus vos vieną baudą iš dviejų, likus grumtis 14,4 sek. rezultatas tapo lygus 71:71. Paskutinėje vilniečių atakoje M.Petravičius pataikė dvitaškį, lėmusį sostinės ekipai pergalę.

„Lietuvos rytas“ turi žaidimo koncepciją ir idėją.

Man patiko, kad treneris vos ne visą mačą taupė aikštės gynybą ir ją panaudojo tik reikiamu momentu – kai liko žaisti 7 minutes. Tai Bilbao klubą išmušė iš vėžių.

Žinoma, jei „Lietuvos rytas“ turėtų daugiau pajėgių krepšininkų, dramos rungtynių pabaigoje nebūtų. Dabar treneris laviruoja ir atranda labai tinkamus sprendimus“, – aiškino Š.Sakalauskas.

Visi krepšinio specialistai sutarė, kad „Lietuvos rytui“ būtinas geras įžaidėjas.

„Išvykus Branko Milisavljevičiui žaidimo vadžios buvo patikėtos Chuckui Eidsonui. Suprantu, kad treneriui tenka aukoti taškų darymo mašiną siekiant, kad apskritai judėtų „Lietuvos ryto“ žaidimo mechanizmas, tačiau būtina galvoti apie įžaidėją“, – teigė Š.Sakalauskas.

„Situacija turi dvi medalio pusės, – atkirto L.Kvedaravičius. – Artūras Jomantas ir Ch.Eidsonas įžaidėjo pareigas galėtų eiti tik kritiškais momentais. Norint kovoti Europos taurės finalinio aštuoneto varžybose, reikia turėti stiprų įžaidėją.

Tačiau dabar sunku jį surasti. Be to, kiek laiko reikės, kad jis pritaptų prie komandos?

Taigi paprastos išeities iš šios situacijos nėra – įžaidėjo reikia, bet ar jis bus naudingas?“

Vis dėlto krepšinio specialistai sutinka, kad ir esamos sudėties „Lietuvos rytas“ yra pajėgus prasibrauti tarp aštuonių geriausių turnyro komandų.

„Puikiai žinome, kad kaskart per rungtynes sužiba tai vienas, tai kitas Vilniaus ekipos žaidėjas, – sakė S.Jovaiša. – Jei treneriui pavyktų, kad porą mačų itin gerai sužaistų trys keturi krepšininkai, „Lietuvos rytas“ be vargo būtų varžybų finale ir su esama sudėtimi“.

Tuo tarpu L.Kvedaravičius sostinės krepšininkų galimybes Europos taurės turnyre vertino kur kas atsargiau.

„Ir dabar, ir tolesnėse varžybose Vilniaus klubui su turima sudėtimi siekti pergalių turėtų padėti ir sėkmė. Į aštuonetą prasimušti „Lietuvos rytas“ tikrai gali, bet lemiamuose mačuose viską nulemtų arba komandos ryžtas, arba didelė sėkmė“.

* * *

* ULEB taurės ir Europos taurės varžybose „Lietuvos rytas“ savo aikštėje yra laimėjęs 26 iš 27 sužaistų rungtynių.

* Vienintelį pralaimėjimą vilniečiai patyrė 2004 m. sausio 13 d., namie 62:71 nusileidę Braitono „Bears“ (Didžioji Britanija). Nuo tada laimėtos visos 23 rungtynės.

* Skaičiuojant ir Eurolygos rungtynes, vilniečių namie nepralaimėtų rungtynių serija dabar yra šeši mačai. Pastarąjį kartą „Siemens“ arenoje 2008 m. vasario 13 d. „Lietuvos rytą“ 84:81 nugalėjo Vitorijos „Tau Ceramica“ (Ispanija).