Europos futbolą valdančios organizacijos vykdomasis komitetas bus renkamas kovo 25-ąją Kopenhagoje (Danija).
„Šis postas nesuteiktų didesnio UEFA finansavimo Lietuvai ar kitokių privilegijų, – aiškino 39 metų L.Varanavičius. – Jeigu man pasisektų, tai būtų įrodymas, kad Lietuva nėra futbolo užkampis“.
Kita vertus, LFF prezidentas teigė, kad UEFA vykdomojo komiteto nario statusas vers suklusti kitų valstybių federacijas: „Patirtis byloja, kad tada lengviau prisikviesti rimtas rinktines žaisti kontrolinių mačų, tavo žodis neskrieja į dausas. Net ir teisėjai pasitemptų – manau, Lietuvos rinktinei tikrai neskirtų abejotinų 11 metrų baudinių“.
LFF devynerius metus vadovaujantis L.Varanavičius jau yra FIFA pagalbos komiteto narys ir UEFA pagalbos komiteto vicepirmininkas. Šie komitetai atsakingi už finansinę paramą futbolą plėtoti bandančioms mažesnėms šalims.
Į devynias vietas UEFA vykdomajame komitete pretenduoja dvi dešimtys futbolo funkcionierių, bet tai pirmas kartas, kai bendrą kandidatą iškelia trys Baltijos šalys.
„Iš buvusių socialistinio bloko šalių savo pretendentus turi Lietuva, Gruzija, Slovakija.
Dabar bendrauju su 53 Europos šalių futbolo federacijų vadovais, kad jie palaikytų mano programą. Kiek supratau, šansų nugalėti turiu. Tai būtų maksimalus Lietuvos laimėjimas. UEFA prezidento posto mūsų šalis niekada nelaimės – esame per maži“, – sakė LFF prezidentas.
Į klausimą, ar prieš kandidatuojant į aukščiausius UEFA postus nevertėtų susitvarkyti savo kieme, L.Varanavičius sakė: „Porą metų aiškinome futbolo klubams ir lygoms, kad negalima tik laukti pinigų iš rėmėjų ir juos beatodairiškai leisti. Dabar krizės prispaustos komandos tai suvokė.
Pasirodo, tvarką galima įvesti – reikia tik noro. Net bankrutuojančio Vilniaus „Žalgirio“ reikalai pajudėjo iš vietos.
Daug kas norėtų, kad šis klubas išnyktų, tačiau, mano žiniomis, viskas bus gerai“.