J.Vainauskas: „Kelią į Turiną tiesė nugalėtojų dvasia“ (video)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ kitą savaitę vėl bandys perrašyti klubo istoriją ir į šalia triumfo miesto Šarlerua Europos žemėlapyje pasiryškinti Turino miesto vardą. Balandžio 2–5 dienomis šiame šiaurės Italijoje įsikūrusiame mieste 8 stipriausios Europos taurės turnyro komandos, tarp jų ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, kovos dėl trofėjaus ir kelialapio į elitinį Senojo žemyno turnyrą – Eurolygą.

„Komandoje žaidžia pergalių ištroškę krepšininkai. Mūsų komandos akcijos labai aukštai vertinamos, ir mes nebūsime ta komanda, į kurią atmestinai žiūrės tiek teisėjai, tiek Eurolygos vadovai“, – neabejojo J.Vainauskas.

Pokalbis su J.Vainausku – apie kelią nuo Šarlerua iki Turino, grįžimą į elitinį Europos krepšinio turnyrą, Eurolygos finalo ketvertą Vilniuje, ekonominį sunkmetį ir komandos ateities vizijas. Videonaujienose žiūrėkite reportažą.

***

– Šis sezonas ypatingas tuo, kad į Turiną mes vežamės lietuviškiausią Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandą per visą mūsų dalyvavimo Europos turnyruose istoriją. Tai lietuviška komanda, kurią treniruoja trys Lietuvos strategai, todėl drąsiai galime sakyti, kad atstovaujame lietuviškai krepšinio mokyklai.

Sezonas buvo be galo įtemptas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad mes patekome į labai stiprią grupę pirmajame Europos taurės turnyro etape. Bet kuris iš klubų – Mariupolio „Azovmaš“, Gran Kanarijos „Kalise“ ar Vilerbano „Asvel“ – galėjo patekti į finalo aštuonetą. Nebūtų didelis siurprizas, jei kažkuri iš šių komandų būtų laimėjusi taurę.

Sunkiausia buvo persilaužti po dviejų pralaimėjimų ir, pasikeitus treneriams, grįžti į pergalių kelią. Po to viskas buvo daug paprasčiau.

– Sunkmetis grūdina. Jo metu išryškėja artimiausių draugų ratas, kuriais gali pasitikėti, ir surandi žmonių, su kuriais gali dirbti esant pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Mums pavyko parduoti du pačius brangiausius komandos žaidėjus, o komandos žaidimas nesuprastėjo. Atvirkščiai – kai kuriais atvejais net ir pagerėjo. Įtampos ir nežinios buvo labai daug. Sėkmingas sandoris mums išgelbėjo Chucką Eidsoną.

– Be jokios abejonės, mums priimtinesnis atkrintamųjų varžybų formatas. „Siemens“ arenoje iš eilės laimėjome dvidešimt Europos taurės varžybų ir kompensavome tą deficitą, kurį parsiveždavome iš išvykų.

Ispanų, italų, taip pat Adrijos lygos komandos šiuo aspektu turi pranašumą prieš „Lietuvos rytą“, nes jie savo šalių taurių varžybose žaidžia finalo aštuonetus. Todėl turi patirties žaisti trejas rungtynes per keturias dienas. Tai yra jų pranašumas, tačiau ir mes turime savų pranašumų.

– Nugalėtojų dvasia. Šiais metais susiformavo labai stipraus charakterio, labai valinga komanda. Joje žaidžia pergalių ištroškę krepšininkai. Daugelis jų praėjusiais metais, nors ir demonstravo aukšto lygio krepšinį, liko be pergalių – sezonas nebuvo vainikuotas titulais.

Nors pergalių alkis buvo šiek tiek apmalšintas – laimėjus Baltijos lygos taurę, Lietuvos krepšinio federacijos taurę, patekus į finalo aštuonetą, tačiau ši „Lietuvos ryto“ karta yra pasiruošusi nuveikti dar daugiau.

– Nors kartą iškritus iš elito, į jį sugrįžti yra labai sunku arba beveik neįmanoma. O apskritai iškristi iš elito reiškia nepatekti į Šarlerua ar į Turiną. Mes savo tikslus įvykdėme. Tai, kad mes pastaruosius penkerius metus patenkame į Eurolygos „Top 16“ ar į Europos taurės finalus, parodo mūsų klubo charakterį ir darbų stabilumą.

– Buvome sutarę su turnyro vadovais, kad finalo aštuonetas vyktų Vilniuje. Tačiau mūsų norus teko atšaukti įvedus naują mokesčių politiką, kuri dar labiau apribojo komandos biudžetą, ir papildomų lėšų finalinio etapo organizavimui skirti negalėjome, todėl buvo sugrįžta prie Turino varianto.

– Neabejoju, kad Vilnius būtų pajėgus surengti šias varžybas, tačiau mes dar nesame tam pasiruošę. Pirmiausia mes dar turime patekti į Eurolygą, joje įsitvirtinti ir per keletą metų suburti tokią komandą, kuri galėtų patekti į finalo ketvertą.

– Į komandos piramidę įsijungė mūsų dublerių – „Perlo“ – komanda. Tai yra pažadas jauniems krepšininkams, kad ši komanda – tiesiausias kelias į Vilniaus „Lietuvos rytą“. Vertinčiau jį sėkmingu projektu, jei kiekvienais metais į pagrindinę komandą iš „Perlo“ persikeltų bent vienas krepšininkas.

Pagrindinę sudėtį papildė Lukas Brazdauskis, ant slenksčio yra Tautvydas Šležas ir Simas Buterlevičius, kurie jau kitais metais gali tapti pagrindinės komandos žaidėjais. Jonas Valančiūnas taip pat galėtų papildyti pagrindinę komandą, tačiau manome, kad jam galbūt šiek tiek per anksti. Tai spręsime vasarą.

Kitais metais planuojame turėti komandą regioninėje lygoje, kuri žais 15–17 metų žaidėjai. Tai bus visavertė mūsų komandos piramidė.

– Vienam kitam perspektyviam legionieriui, manau, taip. Dauguma krepšinio agentų, žinodami, kokias sąlygas galime suteikti, bus suinteresuoti siųsti jaunus krepšininkus į Vilniaus „Lietuvos ryto“ programą.

– Mes žinome viską, kas darosi krepšinio rinkoje. Tačiau mūsų prioritetas skirtas žaidėjams, atstovaujantiems Vilniaus „Perlo“ komandai. Tai yra mūsų pažadas tiems vyrukams, kurie atiduoda visas jėgas „Perlo“ ekipai, todėl turi pirmenybę patekti į pagrindinę sudėtį. Mūsų pareiga yra laikytis duoto žodžio šiems jauniems žaidėjams.

– Darysime viską, kad komanda būtų pajėgi kautis „Top 16“, o galbūt žengtų ir dar toliau. Darysime viską žingsnis po žingsnio, kad pasiektume savo tikslą ir patektume į finalo ketvertą. Galbūt pereinamieji metai bus sudėtingesni, nes mūsų smogiamasis trejetas – Marijonas Petravičius, Mindaugas Lukauskis ir Chuckas Eidsonas – domina ne vieną ir ne du klubus.

Jau yra dešimtys ekipų, pasiruošusių sumokėti bet kokius pinigus. Mes iš savo pusės pateiksime pasiūlymus pagal savo galimybes, bet labai tikėtina, kad kitų komandų finansinės sąlygos bus žymiai didesnės.

– Tokie žingsniai pasiteisina kiekvieną kartą. Matydami kažkokią problemą ar jos užuomazgas stengiamės užbėgti jai už akių ir išspręsti ją nepasiekus kritinei situacijai. Jeigu tai padeda išspręsti vieno žmogaus pasitraukimas, reikia ryžtis. Nėra lengva atleisti žmogų, bet tai yra profesionalaus sporto dalis.

– Italijos krepšinio lygis pastaraisiais metais buvo katastrofiškos būklės. Iki šiol jame dominuoja Sienos „Montepaschi“. Tačiau jau šiais metais Bolonijos, Trevizo komandos atrodo neblogai. Krepšinio lygis dar nėra toks, koks buvo 2000-aisiais, tačiau stipriai pagerėjęs.

„Benetton“ visada išsiskirdavo stabilumu. Šią komandą buvo ištikusi krizė, nes tai buvo vieno žmogaus – Maurizio Gherardini, kuris išvyko į Torontą (tapo „Raptors“ vadybininku – aut. past.), komanda. Kol komanda surado naujus vadovus, prireikė laiko. Tačiau klubo politika grįžta į senas vėžes, ir komanda tampa tuo „Benetton“, kuriuo visi žavėjosi.

– Manau, kad ne, nes žaisime neutralioje aikštėje. Tai bus labiau namų, o ne svečių aikštė. Prognozuojama, kad „Lietuvos ryto“ aistruolių Turine bus daugiausia – apie tūkstantį. Sunku tikėtis, kad bus 2–3 tūkst. aistruolių, kaip buvo Šarlerua, – sunkmetis daro savo. Bet kokiu atveju, aistruoliai padės mums jaustis žymiai patogiau.

– Mūsų komandos akcijos labai aukštai vertinamos, ir mes nebūsime ta komanda, į kurią atmestinai žiūrės tiek teisėjai, tiek Eurolygos vadovai. Tikrai gausime lygias sąlygas siekiant savo tikslą.

Visos aštuonios komandos finaliniame etape turi vienodų galimybių iškovoti taurę, tačiau visos jos turi ir savų pranašumą. Mes turime žaidimo drausmės, vieningumo ir charakterio pranašumus.

Kiekvienose rungtynėse mūsų žaidimas gerėjo, pačiu laiku išvažiavome į stovyklą Druskininkuose. Dar sužaisime keletą LKL rungtynių ir lemiamoms kovoms būsime pasiruošę.