Vilniaus „Lietuvos ryto“ amerikietis pelnė 23 taškus, atkovojo 8 kamuolius ir praskynė komandai kelią į varžybų Turine pusfinalį.
Finalo aštuoneto turnyro ketvirtfinalyje vilniečiai 85:79 palaužė Trevizo „Benetton“ (Italija) ekipą.
Prieš šias rungtynes Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu įteikė Ch.Eidsonui du prizus. Vieną – už Europos taurės naudingiausio žaidėjo titulą, kitą – už patekimą į varžybų simbolinę rinktinę.
Šeštadienį pusfinalyje vilniečiai kovos su Vršaco „Hemofarm“ (Serbija), netikėtai užgesinusia Maskvos „Dinamo“ žvaigždes.
- Chuckai, atsiėmėte naudingiausio žaidėjo prizą ir paskui įmetėte 23 taškus.
Titulai jums suteikia įkvėpimo? - „Lietuvos rytas“ penktadienį paklausė Ch.Eidsono.
- Tai buvo daugiau nei noras gerai žaisti. Norėjau laimėti.
Kai atėjau į klubą, iškart pasakiau Jonui (Vilniaus klubo valdybos pirmininkui J.Vainauskui. – Red.), kad noriu komandinių trofėjų.
Praėjusį sezoną tai nepavyko. Tikiuosi, pasiseks šiemet.
Labiau nei asmeniniai titulai man svarbios klubo pergalės.
Rungtynėse su „Benetton“, kai mums žūtbūt reikėjo taškų, prisidėjo visi.
Komandai gerai, kai daug žaidėjų pelno dviženklę taškų sumą, – varžovai nežino, iš kurio laukti pavojaus.
- Arenoje stebėjote tik ketvirtąjį „Dinamo“ ir „Hemofarm“ rungtynių kėlinį.
Ar spėjote susidaryti nuomonę apie būsimus savo varžovus?
- Per lemiamus mačus krepšininkai dažniausiai parodo viską, ką būna paruošę.
Šios žinios mums pravers, tačiau dar įdėmiau analizuojame varžovus per vaizdo įrašų peržiūrą viešbutyje. Pamatome, ką kiekvienas serbų sugeba individualiai.
- Jūsų tėvo Pato treniruojama Painvudo komanda šiomis dienomis žaidžia JAV vidurinių mokyklų finalo aštuoneto varžybose.
Ar sekate, kaip sekasi jūsų buvusiai ekipai?
- Ne, nes į Turiną neatsivežiau kompiuterio. Mama, kuri šiuo metu Vilniuje lanko mano žmoną ir vaikelius, kažkaip sugadino jungiklį.
Tėvas labai norėjo čia atvykti, buvo įsigijęs bilietą į Turiną. Bet Amerikoje jam ši diena taip pat labai svarbi.
Labai nervinuosi, nes mano tėvo komanda žaidžia su pirmąjį reitingą Amerikoje turinčia komanda. O Painvudas yra gal tik 25-tas.
Bet „Lietuvos rytas“ irgi nebuvo favoritas kovoje su „Benetton“ komanda.
- Į Turiną neatsivežėte kompiuterio, bet turite mobilųjį telefoną – aparatą, kuriuo nesinaudojote daug metų.
- Kai mokiausi koledže, turėjau telefoną, bet man nepatiko, kad skambina daug žmonių, kurių aš net nepažįstu.
Aš esu uždaro būdo, todėl tada nutariau atsisakyti mobiliojo telefono. Man jo nereikėjo.
Įsigijau telefoną tik praėjusį rudenį, nes norėjau dažniau palaikyti ryšį su dvynių besilaukiančia žmona.
Iki tol man užtekdavo kompiuterio. Elektroniniais laiškais ir „Skype“ programa galėjau bendrauti su saviškiais.
Be to, namie Vilniuje yra stacionarus telefonas. Jo man visiškai pakanka, kad kartą per savaitę pasikalbėčiau su savo tėvais Amerikoje.
- Skundėtės, kad po pergalės prieš „Benetton“ užmigote tik ketvirtą ryto.
- Jei paklaustumėte kitų žaidėjų, visi pasakytų, kad po tokių rungtynių užmigti labai sunku. Emocijos būna sukilusios ir jas nelengva atvėsinti.
Tačiau gerai nusnūdau penktadienį ir būsiu pasirengęs pusfinalio rungtynėms.