Vaikystėje M.Petravičius 5 km pėsčiomis keliaudavo į mokyklą, o žiemą sportuodavo ant užšalusio tvenkinio ledo, nes Iždonų kaime sporto salės nebuvo.
Karjeros pradžioje jis turėjo kentėti plyšusių kryžminių kelio raiščių skausmą, pusę metų gydėsi trūkusią Achilo sausgyslę, girdėjo daktarų svarstymus apie galimą galūnės amputavimą, kai įvyko kraujo užkrėtimas per pėdos kaulo operaciją.
Vėlų sekmadienio vakarą „Palaisozaki“ arenoje M.Petravičius atsiėmė naudingiausio Europos taurės turnyro finalo žaidėjo prizą, bet išliko toks pat kuklus.
Atsidavęs komandai, gerbiantis varžovus ir nesureikšminantis savo indėlio, kuris Turine buvo įspūdingas.
Per trejas Europos taurės finalo aštuoneto rungtynes 29 metų M.Petravičius rinko po 18,3 taško, o „Lietuvos rytas“ nužygiavo iki pat nugalėtojų taurės ir bilieto į Eurolygą.
- Marijonai, ką jums reiškia naudingiausio finalo žaidėjo titulas? - „Lietuvos rytas“ paklausė M.Petravičiaus.
- Tai visos komandos nuopelnas. Nesu toks žaidėjas, kuris lengvai rinktų taškus individualiais veiksmais. Jei laiku gaunu kamuolį ir įmetu, vadinasi, tai visos komandos nuopelnas.
Jaučiuosi labai pakiliai – laimėjome taurę, kitais metais žaisime Eurolygoje. Nuostabu.
- Ar „Lietuvos ryto“ pergalė rodo, kad ne pinigai sporte yra svarbiausi?
- Širdis svarbiau nei pinigai. Tai mes šiandien Europos taurės finale visiems įrodėme.
- Kas lėmė tokį įspūdingą žygį į pergalę?
- Komanda. Žaidėme komandinį krepšinį ir net pralaimėdami 13 taškų nepanikavome.
Mes nepradėjome žaisti individualiai ir toliau dalijomės kamuoliu. Gynyba buvo mūsų pergalės receptas. Ir, žinoma, taiklūs metimai svarbiu metu. Stepas pataikė svarbius metimus.
Nežinau, ar liko bent kiek jėgų. Atrodo, aikštėje atidavėme viską, ką turėjome.
- Kokį įspūdį jums padarė „Chimki“ žvaigždės?
- Nuvertinti Chimkų komandos tikrai negalima. Tai labai gera ekipa, puikiai subalansuota, labai individualiai stiprūs žaidėjai.
Juk pakeliui į finalą „Chimki“ krepšininkai įveikė labai galingas Ispanijos komandas – Valensijos „Pamesa“ ir Bilbao „Iurbentia“.