Mindaugas Lukauskis ir Steponas Babrauskas tikina: „Mes profesionalai ir į kiekvieną dvikovą žiūrime rimtai“. Du „Lietuvos ryto“ krepšininkai antradienio popietę skyrė gyvam pokalbiui su krepšinio aistruoliais, kurie sportininkams pažėrė krūvą klausimų. Kokį įspūdį padarė krepšinio šokėjos Turine? Kam S.Babrauskas siuntė oro bučinius po taiklaus tritaškio? Kiek šampano telpa į Europos taurę? Lietuvos krepšinio mėgėjai nori žinoti viską.
Žiūrėkite reportažą iš pokalbio.
Lrytas.lt siūlo paskaityti, kaip į aistruolių klausimus atsakė M.Lukauskis ir S.Babrauskas.
- Jūsų žaidimas Turine buvo įspūdingas. „Lietuvos ryto“ televizija krepšinio šventę primins ir per Velykas. S.Babrausko tritaškis rungtynių su „Chimki“ pabaigoje pakirto varžovus. Po jo Steponas siuntė oro bučinius į tribūnas. Kam konkrečiai šie bučiniai buvo skirti? Žiūrėkite I konferencijos dalį.
S.Babrauskas: Jonui Vainauskui. Jis sėdėjo šalia. Tiesiog taip išėjo. Jis yra tas žmogus, dėl kurio gyvuoja komanda. Jam malonu laimėti trofėjus, o mums malonu jam juos iškovoti.
- Ar prieš žvaigždžių prikimštą komandą laimėti maloniau? Žiūrėkite II konferencijos dalį.
S.B.: Aišku. Dabar visi kalba - aplošėt milijonierius. O jeigu būtume „Hemofarm“ finale nugalėję, tai visi sakytų, kad turėjom laimėti. Dabar nebuvom favoritai, niekas nesitikėjo. Užtat mes patys savim tikėjom ir laimėjom.
- Turine susidūrėte ir su serbų „Hemofarm“ jaunimu, ir Rusijos „Chimki“ žvaigždėmis. Ar serbai nesižnaibė, o Rusijos klubo krepšininkai nebandė išmušti iš pusiausvyros kalbomis? Žiūrėkite III konferencijos dalį.
M.Lukauskis: Ne, to tikrai nebuvo. Rusai iškėlę galvas vaikščiojo, nebendravo, nors su jais esame žaidę - juk Lietuvos rinktinė žaidė prieš Rusiją. Žinoma, po varžybų vieni kitus pasveikinom, kaip įprasta. O serbai kiek kibiau gynėsi ir akivaizdžių provokacijų nedarė. Galbūt serbų triukai labiau jautėsi po krepšiu, o man asmeniškai jie niekuo neįstrigo. Nei daug kalbėjo, nei bandė išvesti iš kantrybės.
- Lietuvos sirgaliai Turine pastebėjo, kad krepšinio šokėjos buvo prastos. Ką manote jūs? Žiūrėkite IV konferencijos dalį.
M.L.:
Prastos? Gerai pavadino. Ar jas iš viso galima pavadinti šokėjomis? Atrodo, kad iš gatvės būtų paimtos bėga ir šaukia: „ūūūū“. Jeigu eini šokti, tai reikia šokti. O dabar trys sustoja ir vieną kilnoja. Koks čia šokis?S.B.: Kadangi žaidžiau Italijoje, galiu pasakyti, kad ten šokėjos nėra populiaru. Komandos paprasčiausiai neturi savo šokėjų. Eurolygoje žaidžianti „Montepaschi“ ar Romos klubas turi, o kitos komandos...
- Ar žinojote, kad į Turiną atvyks buvęs „Lietuvos ryto“ įžaidėjas H.Price'as?
M.L.:
Taip, žinojau, nes Stepui skambino Mindaugas Katelynas ir pranešė, kad Hollisas nori atvykti.S.B.: Jis siūlė kautis, kad liktume iki sekmadienio, nes tada jis turėjo laisvą dieną ir galėjo matyti mūsų žaidimą.
- Kaip jam sekasi Italijoje?
M.L.: Jam sekasi gerai. Italija
skiriasi nuo Rusijos. Jis žaidžia Eurolygoje. Žaidžia gerai,
todėl yra labai patenkintas.
- Vilniaus ekipa H.Price'ui padėjo
atsiskleisti ir tapti žinomam. Po šio sezono į „Lietuvos ryto“
krepšininkus vėl krypsta krepšinio pirklių akys. Aistruoliams tai
kelia nerimą. Ar S.Babrauskas ir M.Lukauskis kitą sezoną liks
Vilniuje?
S.B.: Aš tikrai lieku, nes turiu kontraktą.
M.L.: O mano kontraktas po šio sezono baigiasi. Ar liksiu, nežinau, nes niekas apie tai kol kas nekalba.
- Mindaugai, komandoje esi seniai. Kada komanda buvo labiausiai susigyvenusi?
M.L.: Aš manau, kad komanda itin vieninga buvo, kai treniravo N.Spahija. Šie metai taip pat - kolektyvas labai draugiškas, didžioji dalis - lietuviai. Visi gerai sutaria. Tokia pati atmosfera buvo, kai dirbom su N.Spahija, nors tuo metu ir buvo daugiau užsieniečių.
- Vytas teiraujasi, ar galite pasistengti įtikinti Chucką Eidsoną likti „Lietuvos ryte“ kitą sezoną?
M.L.: Tai priklauso ne nuo mūsų ir net ne nuo klubo valdžios. Tai priklauso nuo paties žaidėjo: ko jis nori, ką jis rinksis ateityje. Dabar jau aišku, kad komanda žais Eurolygoje. Tik nuo Ch.Eidsono priklausys, ar jis rinksis pelningesnį kontraktą, ar liks Vilniuje. Žmogaus niekas negali įkalbėti - tai jo asmeninis pasirinkimas.
- Kuo skiriasi R.Kurtinaitis nuo ankstesnių Lietuvos ryto trenerių? Ką naujo jis davė komandai?
S.B.:
Aš manau, jis perteikė mums savo patirtį, nes pats yra daug laimėjęs. Jis visada sakydavo: „Klausykit manęs, nes aš jau visa šitą praėjęs“.M.L.: Jis įvedė discipliną. Yra griežtas - žaidėjai turi paklusti ir suprasti, ką treneriai yra sugalvoję. Nesakau, kad prieš tai to nebuvo. Tiesiog R.Kurtinaitis yra ir griežtas, ir geras - gali pabendrauti kaip su žmogumi. Jis kažkiek man primena N.Spahiją - jis irgi buvo treneris, su kuriuo buvo galima kalbėti ne tik apie krepšinį. To nelabai pasakysi apie kitus buvusius trenerius iš užsienio. Pavyzdžiui, Z.Sagadinas paklaustas tik išpūsdavo akis - net nesinorėdavo sulaukti atsakymo. Kai treneris sutaria su kolektyvu, o kolektyvas pasitiki treneriu, tai ir rezultatai būna geresni.
- Ar jums patinka stovyklos kituose miestuose? Pavyzdžiui, Druskininkuose.
S.B.:
Druskininkuose yra geros sąlygos. Geras viešbutis. Nėra daug pramogų, o tai treneriai mėgsta. Gerai pailsi, ramu.M.L.: Išvykimas iš Vilniaus prieš sezoną, sezono metu, yra naudingas. Ten daugiau būna fizinio parengimo treniruotės. Prieš Turiną bėgom krosą, žaidėm futbolą - buvo labai naudinga.
- Kas komandoje yra rūbinės siela – daugiausia pokštaujantis komandos narys? O kuris kukliausias?
M.L.:
Kapitonas yra vienas iš tų pokštininkų.S.B.: Aš? Mūsų komanda draugiška, visi mėgstam pasijuokti, patraukiam vienas kitą per dantį.
- Kaip komandos senbuviai padeda į komandą įsilieti naujokams?
S.B.:
Pas mus jokių privilegijų nėra. Normalus „bičas“ greit įsilieja.M.L.: Čia gal seniau būdavo, kai ateina naujokas ar jaunesnis krepšininkas, tai gal ir reikėjo krepšį nešti. Z.Sagadinas buvo uždavęs klausimą, kodėl jaunimas krepšių nenešioja. Visi pažiūrėjom ir pasakėm, kad ne. Tuo viskas ir baigėsi. Krepšinis yra komandinis, todėl stengiamės, kad naujas žmogus greitai įsilietų į komandą ir būtume lyg vienas kumštis.
- Kada ir kaip S.Babrauskas buvo išrinktas „Lietuvos ryto“ kapitonu?
S.B.:
Tapau kapitonu, kai išvažiavo Matthew (Nielsenas - aut.). Iki tol buvau jo dešinioji ranka.- Ar daug kapitonas turi užduočių?
S.B.:
Daug. Pažiūrėkit į šią taurę.- Kiek šampano telpa Europos taurėje?
S.B.:
Vieną tikrai buvom supylę. Du su puse - tai laisvai.- Visiems gerbėjams labiausiai rūpi: ar spėsite atgauti jėgas prieš trečiadienio rungtynes su Kauno „Žalgiriu“?
S.B.:
Aišku, kad „Žalgiris“ mums šiek tiek ir maišo, bet čia yra principinė dvikova. Manau, kad rasime jėgų ir kovosim iki galo. Kaip bus, pažiūrėsim rytoj. Esam profesionalai ir dirbam savo darbą. Kad ten nuvažiuosim atsipalaidavę, negali būti nė kalbos.M.L.: Esam pavargę, bet nėra taip baisu, kaip galėtų būti. Vis dėlto buvo trejos sunkios rungtynės per keturias dienas. Bet praėjo kelios dienos, šiandien pasitreniruosim ir važiuosim.
- Ar „Žalgirio“ krepšininkai pasveikino su pergale?
S.B.:
Taip, pasveikino. Jonas Mačiulis ir Mantas Kalnietis.M.L.: Eurelijus Žukauskas.
- Skaitytojas Domas teigia, kad „Lietuvos rytas“ puikiai žaidžia Europos turnyruose, tačiau savam fronte prieš „Žalgirį“ žaidžia silpniau. Kodėl?
S.B.: Šį sezoną su „Žalgiriu“ žaidžiam normaliai. Esam juos ir aplošę, esam ir pralaimėję. Didelių kontrastų nėra. Šiais metais esam lygios komandos. Bus įdomus finalas.
- Aistruoliai iki šiol negali pamiršti M.Lukauskio tritaškio mače su „Hemofarm“. Kaip pavyksta pataikyti tokius fantastinius metimus lemiamomis akimirkomis?
M.L.: Paprasčiausiai pavyksta. Būna sekundžių klausimas - gauni kamuolį ir meti į krepšį. Per treniruotes nesąmonių nemėtom. Viskas priklauso nuo situacijos. Nebūna laiko spręsti. Visa laimė, kad metimai įkrenta. Užtat paprastą nelabai išeina pataikyti.
- Mindaugai, kadaise žaidei Alytuje su Lavrinovičiumi ir buvote galinga jėga. Tada tave pastebėjo „Lietuvos rytas“. Gal kitą sezoną vėl grįžtum į Alytų?
M.L.:
Jeigu pakvies ir pateiks pasiūlymą - žiūrėsim. Sėsim prie derybų stalo ir spręsim.- Vidmantas nori sužinoti, kas atsitiko su Mindaugo taikikliu? Super metimus įmeti, o laisvas ne visada nudžiugini gerbėjus.
M.L. Aš irgi norėčiau rasti atsakymą į šį klausimą, kad galėčiau aikštėje viską pataisyti. Nežinau. Būtų galima ieškoti pasiteisinimų, bet to geriau nedarysiu. Tiesiog šiandien negaliu pataikyti. Gal tai nuovargis, o gal ir ne. Tikiuosi, kad viskas pasitaisys.
- Stepono baudų metimai leido finale pavyti „Chimki“. Ar baudų metimai yra tavo stiprioji pusė?
S.B.:
Kad daug baudų nemetu. Tai nėra mano stiprioji pusė, bet pataikymu nesiskundžiu. Papildomai baudų nemėtau, bet, kai pasako, tai sumetu. Dažnokai pataikau dešimt iš dešimt.- Steponai, kaip manai, ar tau į „Lietuvos rytą“ grįžti padėjo garsioji vėliava „KUR STEPAS?“?
S.B.:
Gal kažkiek ir padėjo. Reikėtų paklausti vadovų.- Aistruoliai giria S.Babrausko žaidimą finale. Ką galvoji apie Lietuvos rinktinę ir Europos čempionatą Lenkijoje?
S.B.:
Kol kas sužaidžiau geriausias savo karjeros varžybas. Rinktinės sąrašuose manęs nebuvo, bet jeigu pakvies, važiuosiu. Kad ir nebūsiu rinktinėje, noriu, kad vyrai iš Lenkijos parvežtų medalius.- Kokie ateities tikslai?
S.B.:
Laimėti viską, ką įmanoma. Kur dalyvauji, ten laimi.- Mindaugai, jeigu liksi komandoje, ar bandysi į ją sugrąžinti Tomą Delininkaitį.
M.L.:
Jeigu tai nuo manęs priklausytų, sugrąžinčiau daug žaidėjų. Manau, kad kiekvienas žaidėjas norėtų žaisti savoje šalyje ir savoje komandoje.- Kaip Tomui sekasi Ukrainoje?
M.L.:
Sekasi tikrai gerai. Jis gauna daug laiko žaisti, surenka daug taškų. Kijevu jis labai patenkintas. Prieš tai jis žaidė Mariupolyje. Jei šį miestą lygintume su sostine, Kijevas - fantastiškas miestas.- Galbūt patį Tomas vilioja į Ukrainą?
M.L.: Vilioja. Baigsis sezonas, važiuosim atostogų.
- Kas šiemet laimės Eurolygą?
S.B.:
Sunku pasakyti, nes į finalo ketvertą pateko tikrai geros komandos.M.L.: Aišku, norėtųsi, kad laimėtų tos, kuriose žaidžia lietuviai.
S.B.: Bet kad tie lietuviai visur žaidžia.