„Atsiprašau, bet atsimenu tik rusiškai: „razvivat“. A, taip taip! Vystyti“, – nusišypsojo D.Šemberas. 12-tus metus Maskvoje gyvenančiam futbolininkui kartais jau tenka pasukti galvą mintyse atgaminant tinkamesnį lietuvišką žodį.
Bet vargu ar 30-metį vilnietį kas nors galėtų apkaltinti patriotiškumo stoka. Kiekvienąsyk, jeigu nėra traumuotas arba diskvalifikuotas, D.Šemberas skuba į rinktinės stovyklą.
Rinktinėje sužaidęs 63 mačus saugas nusileidžia tiktai sportinę karjerą jau baigusiam gynėjui Aurelijui Skarbaliui (65 mačai) ir dar rungtyniaujančiam rekordininkui Andriui Skerlai (72).
„Lietuvos rytas“ kalbino rinktinės stovykloje Marijampolėje 2010 metų pasaulio čempionato atrankos dvikovai su rumunais besirengiantį D.Šemberą.
- Pergalė prieš Rumunijos rinktinę 3:0 praėjusį rudenį tapo įspūdingiausia Lietuvos futbolo istorijoje. Ko reikia, kad tai pasikartotų?
- Nebijau pasakyti, kad esame pajėgūs tai pakartoti Marijampolėje. Reikia, kad sutaptų daugelis veiksnių. Bet svarbiausia kautis kaip tada Rumunijoje.
Tada laimėjo ne atskiri futbolininkai, o komanda. Rinktinėje nepakeičiamų žaidėjų nėra. Neabejoju, kad ir šį kartą subursime stiprų kolektyvą.
- Žaidėjai, su kuriais daugelį metų rungtyniavote, vienas po kito atsisveikina su komanda. Ar pats nepamąstote apie karjeros rinktinėje pabaigą?
- Nesijaučiu jaunuolis, todėl visokių minčių kyla. Bet kol turiu jėgų ir noro, rinktinėje dar pabūsiu.
- Juolab kad rinktinės treneris Jose Couceiro nekart pabrėžė nematąs, kuo jus pakeisti.
- Kaip tik todėl su bendraminčiais Vilniuje ir įsteigėme mano vardu pavadintą futbolo akademiją. Būtų šaunu, jei po daugelio metų pavyktų išugdyti bent keletą futbolininkų, papildysiančių rinktinę.
- Futbolo specialistų nuomone, esate vienas iš vos kelių lietuvių, galinčių sėkmingai rungtyniauti elitinėse Europos lygose. Ar nenorėtumėte išmėginti jėgų Anglijos ar Vokietijos čempionatuose?
- Kai buvau jaunesnis, apie tai svajojau. Dabar Rusijos čempionatas yra stipresnis nei daugumos Europos šalių pirmenybės. Todėl jei važiuočiau, tai tik į elitinius klubus. O tokiems jau turbūt atrodau per senas.
Mano sutartis su CSKA galioja dar pustrečių metų. Todėl visai gali būti, kad Maskvoje ir baigsiu karjerą.
- CSKA savininkai garsėja draugiškais ryšiais su Londono „Chelsea“ savininku Romanu Abramovičiumi. Šis milijardierius neslepia ketinąs įsigyti keletą dabartinių CSKA žaidėjų. Ar jūsų nekalbino persikelti į Londoną?
- Mūsų klube ir be manęs yra kuo domėtis. Šiaip R.Abramovičius nėra labai kalbus žmogus, bet esu su juo bendravęs.
Jis dažnai lankosi mūsų rungtynėse Maskvoje, dalyvauja komandos renginiuose.
- Nuo šio sezono CSKA ekipos vairą perėmė Zico. Ar atėjus legendiniam brazilui jūsų vaidmuo komandoje kuo nors pasikeitė?
- Jaučiu trenerio pasitikėjimą. Taip pat būdavo ir treniruojant Valerijui Gazajevui. Man tai svarbiausia.
Nuolat gaunu žaisti, nors tenka konkuruoti su Rusijos rinktinės nariais. O tai nėra lengva. Juk Rusijos čempionate vis griežtėja legionierių limitas.
- Zico – vienas garsiausių žaidėjų pasaulio futbolo istorijoje, neretai gretinamas su futbolo karaliumi Pele. Ar tai juntama kasdieniame bendravime?
- Brazilas vadovauja tik treniruočių procesui, o po pratybų ir prieš jas su žaidėjais beveik nebendrauja. Toks jo stilius.
Rusų treneriai mėgsta šnekėtis, perprasti kiekvieno auklėtinio psichologiją. Šiuo požiūriu Zico – visai kitoks. Jam svarbiausia, kaip žaidėjas atrodo aikštėje, visa kita visiškai nerūpi.
- Bet prieštarauti treneriui turbūt niekas nedrįsta?
- Jis – šiltas žmogus. Visada tinkamai reaguojantis į gyvenimo situacijas. Neatsimenu Zico žaidžiančio, bet sako, kad jis buvo didis futbolininkas.
Apie tai aš kalbėjau su CSKA brazilais. Jie į Zico žiūri kaip į Dievą. Aš – kaip į trenerį.
- Prieš pat rinktinės stovyklą laimėjote Rusijos taurę. Prieš keletą metų šį prizą su Maskvos „Lokomotiv“ klubu laimėjęs škotas Garry O'Connoras savo šalies spaudai gyrėsi esą gavęs pasakišką – maždaug 1,3 mln. litų premiją. Ar ir šiais laikais rusai mėtosi tokiais pinigais?
- Rusams tai būdinga, bet tik ne CSKA klubui. Mūsų komandoje premijos visada būdavo aiškiai nustatytos – jos nesikeičia ir dabar, krizės laikais.
Iki šiol klubas nepriekaištingai vykdo visas sutarties sąlygas. Man atlyginimas nevėlavo nė karto.