Eurolygos žemėlapyje – vos kelios baltos dėmės

Pasibaigus šių dviejų nacionalinių lygų finalams bus aiškūs 21 iš 24 kito sezono Eurolygos dalyvių.

Dar trijų vietų likimas nuo šio sezono rezultatų nepriklausys. Vienam klubui vardinį kvietimą skirs Eurolygos vadovai. Dvi paskutinės laisvos pozicijos bus užpildytos rudenį, kai įvyks Eurolygos atrankos turnyras.

Tiesa, visas piešinys dar gali būti sudarkytas, jeigu Eurolygos asamblėja liepos mėnesį nepritars savo vadovo Jordi Bertomeu pasiūlytai struktūrinei reformai ir naujam turnyro modeliui.

Pagal J.Bertomeu planą, po reformos Eurolygos klubai turės skirtingą statusą.

Trylika krepšinių klubų gaus neribotą laiką galiojančias A licencijas, dešimt komandų – metų trukmės B licencijas.

Europos taurės laimėtojui bus suteikiama C licencija.

Svarbiausia naujovė – neribotą laiką galiojančios A licencijos. Jos klubams bus paskirtos atsižvelgiant į sportinius (60 proc.), televizijos (30 proc.) ir lankomumo (10 proc.) rodiklius, skaičiuojamus nuo 2002-2003 metų sezono.

Oficialiai Eurolyga dar neskelbė, kurie klubai gaus A licencijas. Tačiau jau kelis mėnesius kalbama, kad visi trylika laimingųjų yra aiškūs.

Tai – Vitorijos „Tau Ceramica“, „Barcelona“, Malagos „Unicaja“, Madrido „Real“ (Ispanija), Sienos „Montepaschi“, Romos „Lottomatica“ (Italija), Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija), Maskvos CSKA (Rusija), Stambulo „Efes Pilsen“, Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija), Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis) ir Kauno „Žalgiris“.

Nuo 2012-ųjų po kiekvieno sezono mažiausiai reitingo taškų turintis klubas neteks A licencijos. Jį pakeis komanda, reitingo lentelėje užimanti aukščiausią vietą, tačiau tuo metu neturinti A licencijos.

Reitingas bus skaičiuojamas atsižvelgiant tik į sportinius rezultatus.

Vienerius metus galiojančios B licencijos skiriamos pagal Eurolygos lentelę, sudarytą atsižvelgus į nacionalinių lygų pajėgumą ir klubų rezultatus savo šalių čempionatuose.

Svarbi detalė: čempione ar vicečempione tapus komandai, jau turinčiai A licenciją, jos negali pakeisti kita tos pačios šalies ekipa, o į aukštesnę poziciją lentelėje kyla žemesnėje eilutėje esančios lygos čempionas ar vicečempionas.

Šiuo metu žinomi šeši iš dešimties klubų, kurie turėtų gauti B licencijas. Tai – Vilniaus „Lietuvos rytas“, Belgrado „Partizan“ (Serbija), Zagrebo „Cibona“ (Kroatija), Liublianos „Olimpija“ (Slovėnija), Milano „Armani Jeans“ (Italija) ir Sopoto „Prokom“ (Lenkija).

Dėl dar dviejų kelialapių šiuo metu kovojama Vokietijos ir Prancūzijos lygose. B licencijas gaus šių dviejų šalių čempionai.

Prancūzijos lygos finale šiandien susigrums Liono ASVEL ir Orleano „Entente“.

Vokietijos lygos finalo serijoje varžosi Bonos „Telekom“ ir Oldenburgo EWE.

Dvi paskutinės B licencijų savininkės paaiškės per atrankos turnyrą, surengtą prieš pat Eurolygos reguliarųjį sezoną.

Atrankoje turėtų dalyvauti Trevizo „Benetton“ (Italija), Atėnų „Marousi“ (Graikija), „Chimki“ (Rusija), Šarlerua „Spirou“ (Belgija), „Ventspils“ (Latvija), Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina), ASVEL (jei netaps Prancūzijos čempionu) ir dar vienas Prancūzijos klubas, kuriam Eurolyga pažadėjo vardinį kvietimą.

Vieną klubą Eurolygos vadovai šiais metais galės pakviesti savo nuožiūra.

Vardinio kvietimo gavėjai už tai galės dėkoti ir „Lietuvos ryto“ ekipai.

Europos taurę laimėjusi Vilniaus komanda kartu iškovojo C licenciją. Po to „Lietuvos rytas“ dar tapo Lietuvos čempionu, taip gaudamas B licenciją. C licencija liko laisva.

Nors versijų, kas gali sulaukti vardinio kvietimo, yra daug, pagrindiniu kandidatu vadinamas Berlyno ALBA klubas.

ALBA šį sezoną pirmavo Eurolygoje pagal žiūrovų skaičių, be to, Berlynas puikiai surengė finalo ketverto turnyrą. Todėl Eurolyga suinteresuota, kad Vokietijos sostinė iš didžiojo krepšinio žemėlapio neišnyktų.

ASVEL klubas dar pavasarį gavo žodinį Eurolygos vadovų patvirtinimą, kad jam bus skirtas vardinis kvietimas į Eurolygos atrankos turnyrą.

Tiesa, po to Liono komanda pati užsitikrino kelialapį į šį varžybų etapą, kadangi tapo Prancūzijos lygos reguliariojo sezono nugalėtoja.

Prancūzijoje itin vertinami reguliariojo sezono rezultatai.

Todėl su Eurolyga buvo sutarta, kad neoficialiame nacionaliniame reitinge antroji vieta bus skiriama reguliariojo sezono nugalėtojui, nesvarbu, kurią vietą jis užims atkrintamosiose varžybose. Suprantama, jeigu tas pats klubas netaps čempionu.

Serbijos, Kroatijos ir Slovėnijos lygos sutarė su Eurolygos vadovais, kad joms Eurolygoje atstovaus ne šalių čempionai, o aukščiausią vietą pagal sudėtingą reitingą užimantys klubai.

Reitingas skaičiuojamas atsižvelgiant į pastarųjų trijų sezonų rezultatus nacionalinėje lygoje, Adrijos lygoje ir Europos turnyruose.

Šis nutarimas priimtas dėl to, kad būtų padidinta iki šiol tiktai simbolinę reikšmę turėjusios Adrijos lygos svarba.

Be to, taip bandoma apsidrausti, kad į Eurolygą nepatektų silpnesni ir tik palankiai susiklosčius aplinkybėms nacionaliniais čempionais tapę klubai.

Šiais metais naujovė neturėjo jokios įtakos kelialapių į Eurolygą dalyboms.

Visose trijose valstybėse reitingo lyderiai yra klubai, tapę nacionaliniais čempionais: Serbijoje – „Partizan“, Kroatijoje – „Cibona“, Slovėnijoje – „Olimpija“.

Pagal naująjį modelį Eurolygos atrankoje turėtų dalyvauti trijų šalių, visai neturėjusių komandų Eurolygoje, čempionai: „Spirou“, „Ventspils“ ir „Azovmaš“.

Bet Eurolyga griežtai reikalauja, kad B licencijas gaunančios komandos žaistų bent 5000 vietų arenose. Ventspilio ir Mariupolio klubai tokių salių neturi.

„Ventspils“ problemą galėtų išspręsti žaisdamas net ir A licencijos reikalavimus atitinkančioje Rygos arenoje.

Tuo tarpu „Azovmaš“ komandai tektų keltis į Kijevą arba kurį nors Rusijos miestą, bet nė vienas šių variantų Mariupolio klubui nėra priimtinas.

Sėkmės atveju ieškoti arenos taip pat reikės Oldenburgo ir Orleano klubams.

Tiesa, jų situacija yra paprastesnė, nes tiek EWE, tiek „Entente“ galėtų rungtyniauti kuriame nors gretimame mieste.

Taip anksčiau elgėsi kiti į Eurolygą patekę Vokietijos ir Prancūzijos klubai: Bambergo „Brose“, Kelno „99ers“ ir Roano „Chorale“.

Jei Eurolygos asamblėja nepatvirtintų J.Bertomeu reformos ir varžybos toliau vyktų pagal iki šiol galiojusį modelį, o nacionalinėms lygoms būtų skirtos tokios pat kvotos kaip anksčiau, turnyro sudėtis pasikeistų nesmarkiai.

Tie patys keturi Ispanijos, keturi Italijos, trys Graikijos, abu Turkijos, abu Lietuvos, Izraelio, Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Vokietijos klubai gautų kelialapius į kito sezono Eurolygą tiek pagal senąjį, tiek pagal naująjį modelį.

Labiausiai nukentėtų Rusija. CSKA turi garantuotą vietą pagal abu variantus, bet naujasis modelis suteikia galimybę per atrankos turnyrą į Eurolygą prasibrauti ir „Chimki“ ekipai.

Žvelgiant iš Prancūzijos pusės abu variantai turi ir privalumų, ir trūkumų.

Pagal senąjį Prancūzija Eurolygoje gautų dvi garantuotas vietas, pagal naująjį – vieną, bet dar du klubai galėtų grumtis atrankoje.

Senasis modelis nenudžiugintų Belgijos, Latvijos ir Ukrainos. Jų čempionai prarastų galimybę varžytis Eurolygos atrankos turnyre.

Lietuvai tiek pagal senąjį, tiek pagal naująjį modelį kitą sezoną Eurolygoje galėtų atstovauti dvi komandos: „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“.

Pagal senąjį modelį „Žalgiris“ gautų trijų sezonų licenciją, o „Lietuvos rytas“ varžytųsi kaip šių metų Europos taurės laimėtojas.

Pagal naująjį modelį „Žalgiris“ gautų A licenciją, „Lietuvos rytas“ – B licenciją kaip Lietuvos čempionas.