Videonaujienose - pirma pokalbio dalis, antra pokalbio dalis
- Treneri, į Vilnių atvykote keisti tepalų savo automobiliui. Kuo užsiimate, kol laukiate pirmosios treniruočių stovyklos?
- Laiko turėjau išties daug ir padariau darbų, kurių sezono metu nespėdavau padaryti ir tikrai būčiau nespėjęs. Iš vienos pusės, be darbo buvo sunku tiek laiko praleisti. Organizmas įpratęs prie adrenalino, kurio stoka dabar tikrai jaučiasi, tačiau lazda turi du galus. Jeigu kalbėsime apie rinktinę, pažiūrėjau daug rungtynių, išanalizavau daug varžovų. Jau baigiu ruoštis visoms stovykloms. Žodžiu, veltui laiko neleidau, esu pasiruošęs.
- Pusę metų neturėjote darbo klube. Ar jau žinote, ką veiksite po Europos čempionato?
- Na, šis sezonas buvo apskritai sunkus Europos krepšiniui, o kitas sezonas bus dar sunkesnis. Krepšinio pasaulyje dedasi beprecedentiniai dalykai. Didelė konkurencija, visi mažina biudžetus, mažėja legionierių, tai liečia ir trenerius. Situacija labai įdomi, bet man šiuo metu svarbiausia rinktinė. Klubinių dalykų aš nesprendžiu, turiu agentą ir jis tuo užsiima.
- Su kokiais klubais kalbatės?
- Nenorėčiau detalizuoti. Tą darbą atlieka agentas. Bet tai daugiausia užsienio klubai.
- Teko skaityti tokią informaciją, kad jums siūloma treniruoti Tautvydo Barščio Kaune kuriamą klubą, į kurį būtų sujungtos „Kauno“ ir „Aiščių“ komandos. Ar galėtumėte pakomentuoti tokią informaciją?
- Kai kurie klubo atstovai buvo prie manęs priėję, mes trumpai šnektelėjome šia tema, bet tai nebuvo kažkoks konkretus pasiūlymas.
- Na, bet kokiu atveju, kaip ir minėjote, svarbiausia šiuo metu yra rinktinė. Ką jau žinote apie šių metų Lietuvos rinktinę ir ko dar nežinote?
- Viso sezono metu teko bendrauti su rinktinės kandidatais ir nė vienas iš jų nepasakė „ne“. Mes, aišku, žinome Ramūno Šiškausko, Dariaus Songailos ir Šarūno Jasikevičiaus sprendimą, tačiau visi kiti krepšininkai nori atstovauti Lietuvai. Šiuo metu jie atostogauja ir aš prie jų nelendu. Jie turi psichologiškai pailsėti, pabūti su šeima.
Tačiau liepos 3 dieną dalis kandidatų renkasi Kaune ir mes rengsimės kelionei į Kiniją, kur sužaisime penkias rungtynes.
- Jūs paminėjote Š.Jasikevičių. Ar jau nebeturite jokių vilčių, kad jis bus rinktinės sudėtyje?
- Šiemet jau tikrai ne, bet kitais metais Šarūnas viliasi, kad bus sveikas ir pailsėjęs. Galbūt sugrįš į rinktinę. Jis nepasakė „ne“ Lietuvos rinktinei, jam durys visada atviros. Jis yra toks žaidėjas, kurio laukia bet kuri komanda. Aš tikiuosi, kad mes jį dar pamatysime vilkintį rinktinės marškinėlius.
- O Macijauskas? Ar apskritai jis turi galimybių, praleidęs tiek daug laiko be krepšinio ir užsitęsus teismams su „Olympiakos“ klubu, būti su rinktine šiais metais?
- Tie teisiniai dalykai labiausiai jam ir trukdo. Jis taip pat labai nori žaisti. Praleido daug laiko, pasiilgęs krepšinio. Jis yra patriotas, nori atstovauti Lietuvai, bet tie teisiniai dalykai, ko gero, viltis pavers į nieką.
Jeigu jis sutiks žaisti rinktinėje, yra didelė tikimybė gauti traumą. Tokiu atveju jis labai nukentėtų finansiškai. Suma yra labai didelė ir reikia jį suprasti. Kita vertus, Arvydas ilgai nesitreniravo, mes nežinome jo pajėgumo. Jeigu jis pradėtų kartu su pirmais kandidatais, mes galėtume įsitikinti jo sportine forma ir galimybėmis. Tačiau jis negali važiuoti į Kiniją. Greičiausiai bus taip, kad Arvydo rinktinėje nematysime.
- Kaip jūs apskritai vertinate A.Macijausko situaciją? Regis akyse griūva sportininko karjera.
- Man sunku komentuoti, nes nežinau visų niuansų. Man teko kalbėtis su pačiu Arvydu, per tarpininkus gavau informacijos iš jo advokato Graikijoje, bet man sunku spręsti, kuri pusė yra teisi. Viskas lyg ir aišku – jis turėtų būti „Olympiakos“ klubo narys, gauti pinigus, bet viskas yra kitaip.
Man teko kalbėtis su klubo žmonėmis Graikijoje ir jie man pateikė visiškai priešingą informaciją. Aišku, aš tikiu Arvydu. Aišku, labai gaila, kad toks krepšininkas kaip Arvydas jau du sezonus praleido. Galiu jam tik palinkėti greičiau pasirašyti naują kontraktą ir grįžti į aikštę.
- Kokia situacija su R.Kaukėnu, L.Kleiza?
- L.Kleiza turi grįžti šiomis dienomis. Jis tikrai dalyvaus. Šiuo metu jis yra susilaužęs nykštį, tačiau tai nėra tokia rimta trauma, kad jis negalėtų dalyvauti pirmoje stovykloje.
R.Kaukėnas turi asmeninių problemų, bet jis nori žaisti. Su juo dar nekalbėjau, tik pasveikinau tapus Italijos čempionu. Visi kiti laukia nesulaukę. Treneris V.Mikalauskas yra išsiuntęs jiems pasirengimo planus. Ne už kalnų pirmoji stovykla.
Kai kurie krepšininkai jau praėjo medicininį patikrinimą Kaune – nei vienas neturi rimtų problemų.
- Kas bus rinktinės pagrindinis įžaidėjas? M.Kalnietis ar yra kitų variantų?
- Tai yra didelė problema. Lietuvos krepšinį ši problema persekioja jau ne vieni metai. Be Š.Jasikevičiaus ši problema dar paaštrėjo. Turime ieškoti, kuo ji pakeisti, kad nepakenktų rezultatams.
Bandysim įvairius variantus. Pirmas variantas – į stovyklą pakvietėme tikrus tris įžaidėjus. Turiu mintyje, G.Gustą, A.Mažutį ir M.Kalnietį. Pabandysime šioje pozicijose atakuojančius gynėjus: T.Delininkaitį, M.Lukauskį.
Esu numatęs išbandyti ir A.Jomantą. Jį jau esu patikrinęs jaunimo komandose ir „Šiaulių“ klube. Galbūt R.Kaukėnas pavaduos Š.Jasikevičių. Pasiruošimo metu išbandysime įvairius variantus.
- Rimas Kurtinaitis šioje studijoje sakė, kad Robertas Kuncaitis nedirbs rinktinėje, nes dirbs su klubu. Ar jau pasiūlėte kažkam iš Lietuvos trenerių būti jūsų asistentu?
- Ne, mes nutarėme neplėsti trenerių štabo. Suprantam Vilniaus „Lietuvos ryto“ situaciją. Klubo laukia labai atsakingas sezonas, todėl negali deleguoti iškart abiejų trenerių. Mums visiems reikia veržtis diržus. Turbūt visi žino, kad ir mums buvo sumažintas biudžetas.
- Kiek sumažėjo, palyginus su prieš dvejus metus Ispanijoje vykusiu čempionatu?
- Bijau sumeluoti, bet kalba ėjo apie 38 procentus. Buvo net kalba, kad pradėtume pasirengimą nuo rugpjūčio 1 dienos. Tačiau būtume daug praradę.
- Pakalbėkime apie trenerius. Lenkijoje bus net trys rinktinės, kurioms vadovaus lietuviai. Kaip jūs tai vertinate?
- Aš, kaip krepšinio treneris, vertinu tai labai teigiamai. Tai yra Lietuvos krepšinio įvertinimas. Noriu Jonui Kazlauskui ir Kęstučiui Kemzūrai palinkėti sėkmės. Aišku, ne prieš Lietuvos rinktinę.
- Treneri, prieš dvejus metus buvo surinkti stipriausi krepšininkai, komanda buvo vadinta svajonių ir iškovojome trečiąją vietą Ispanijoje. Pekine nebuvo D.Songailos – likome ketvirti. Šiemet nebus dar poros žvaigždžių. Kokie jūsų tikslai šiemet?
- Tokių trijų banginių, kaip R.Šiškauskas, Š.Jasikevičius ir D.Songailos, praradimas pakenktų bet kurios komandos rezultatams. Įvykdyti mūsų uždavinius bus sunkiau, tačiau mes negalime džiaugtis vien tuo, kad patekome į finalinį etapą. Mūsų uždaviniai negali keistis.
Negaliu ateiti ir pasakyti žaidėjams: „Pakliūkime į ketvirtfinalį ir bus gerai“. Manęs nesuprastų nei žaidėjai, kurie aukoja savo vasaras ir atvažiuoja kovoti dėl medalių. Manęs nesuprastų nei sirgaliai, nei mano šeima. Bus labai sunku, bet mūsų uždaviniai nesikeičia – kovosime dėl medalių.
- Tikite, kad važiuosite kautis dėl medalių?
- Jeigu bet kurios profesijos atstovas, pradėdamas darbą galvoja apie nesėkmę, tai nesėkmė jau būna užprogramuota. Reikia būti optimistu. Krepšinio kamuolys apvalus, bet atiduosime viską, kad įvykdytume savo uždavinius.