Dariaus Dikčiaus treniruojami vaikinai ketvirtadienį pusfinalyje 91:86 (18:18, 22:20, 21:24, 30:24) palaužė galingą Serbijos rinktinę ir penktadienį 15 val.15 min. dėl aukso medalių susigrums su Rusijos bendraamžiais. Jiems vadovauja taip pat lietuvis – Rolandas Radvila, kurio auklėtiniai irgi po nervingo mačo 73:68 įveikė turkus.
Tamperėje vykstančiose varžybose kovoja jaunių iki 16 metų rinktinės, besirengiančios rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksiančiam Europos čempionatui.
Lietuviams pusfinalyje daugiausia taškų pelnė Rokas Narkevičius – 22, Tauras Jogėla – 17, Mantas Mockevičius –15.
R.Radvila nuoširdžiai džiaugėsi, kai D.Dikčiaus vaikinai paskutinėmis mačo su serbais minutėmis įgijo šešių taškų persvarą ir neišleido pergalės iš rankų.
Po mačo abu vienas kitą gerai pažįstantys treneriai per keliolika minučių drauge dar sykį išgyveno svarbiausias mačo akimirkas.
„Sakiau, kad prieš serbus svarbiausia paskutinėmis minutėmis turėti bent kelių taškų persvarą, tada jie ima nervintis ir pakrinka“, - kalbėjo R.Radvila, kurio auklėtiniai įveikė serbus grupės varžybose.
Kiek atlėgus emocijoms Rusijos rinktinės treneris prisipažino, kad širdyje pergalės finale linki lietuviams.
„Lietuvai labiau reikia šito aukso nei Rusijai. Šitie vaikinai ir Europos čempionate namuose turi visas galimybes siekti aukso“, - kalbėjo R.Radvila.
Paklaustas, kaip psichologiškai jausis kovodamas prieš tautiečius, treneris pripažino, kad jį draskys dvejopi jausmai.
„Kai prieš šešis mėnesius tapau Rusijos komandos treneriu, labiausia nenorėjau kada nors žaisti prieš savo vaikus. Bet ta diena atėjo - toks yra profesionalaus trenerio darbas“, - sakė Rusijos rinktinės apranga vilkintis R.Radvila.
Į Suomiją atvykę kelių Lietuvos krepšininkų juokaudami nuėmė treneriui kepurę su Rusijos užrašu ir uždėjo lietuvišką. Treneris tuoj pat juos sustabdė: „Baikit, nes dar teks baudą mokėti arba namo pėsčiomis keliauti“.
„Nepergyvenk, mes tave parvešim“, - klegėjo lietuviai.
D.Dikčius, per rungtynes keliskart emocingai reagavęs į teisėjų sprendimus, po pergalės gyrė savo auklėtinius.
„Vienybė, - taip treneris atsakė į klausimą apie svarbiausią komandos bruožą. - Šįkart vaikinai žaidė taip, kaip buvome susitarę, vykdė visus nurodymus.
Komanda bręsta tiesiog akyse, nes šiam turnyrui dar neilgai rengėmės. Bet čia jau trečias rungtynes laimėjome paskutinėmis minutėmis, vadinasi, esame tvirto charaktero. Tvirtai tikėjau, kad serbus įveiksime“.
Paklaustas, ar dar liko jėgų finalui, treneris nė kiek neabejojo, kad penktosios rungtynės per penkias dienas nebus per didelis išbandymas kovingiems jaunuoliams.
„Grįžę į sportininkų kaimelį nueis į kitą aukštą pas merginas ir viskas bus gerai“, - šypsojosi treneris.
