Lietuvos krepšininko gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Galbūt jau reikėtų rašyti – „buvusio krepšininko“.
„Apsisprendžiau nežaisti. Bet viešai sunku ištarti žodžius, kad baigiau žaisti krepšinį“, – kalbėjo M.Timinskas.
Jis nesiryžta pripažinti, kad naujos komandos krepšinio marškinėlių matuotis greičiausiai niekada nebeteks, nors vienas sezonas jau praėjo be kontrakto namie JAV, Šiaurės Karolinos valstijoje.
Įveikė pusę maratono
M.Timinskas jau pažįsta visus kaimynystėje esančio parko takus. Tris, o kartais keturis kartus per savaitę dvimetrinis sportininkas bėgioja ilgas distancijas – ko anksčiau labiausiai nemėgo. Kartais jis visą valandą nesustoja atsipūsti.
„Tai – iššūkis sau. Žaidžiant krepšinį iššūkių tikrai netrūko, o baigęs ieškai kitų. Pasiilgsti“, – sakė buvusi Kauno „Žalgirio“ žvaigždė.
Pirmą rimtą išbandymą jis susigalvojo kovą, kai pirmą kartą gyvenime stojo į pusės maratono lenktynes „Raleigh Rocks“.
Kai su pilkais šortais ir marškinėliais, pažymėtais 1313 numeriu, M.Timinskas įsiliejo į bėgikų minią, jis atrodė eilinis varžybų dalyvis.
Amerikiečiai nepastebėjo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo. Niekas čia nebuvo matęs 2001 metų Eurolygos finalo, kai Vitorijos „Tau Ceramica“ legionieriaus galingas dėjimas viena ranka pateko į Eurolygos vinjetę.
Po pusės maratono finišo triskart LKL čempionui nereikėjo dalyti interviu.
Gal ir gerai, nes bėgimo varžybų debiutantui nebuvo paprasta atgauti kvapą, 21 km 97 m įveikus per 1 val. 55 min. 30 sek.
Bet tuo momentu jis buvo laimingas. Nesvarbu, kad finišavo tik 443-iojoje vietoje. Labiausiai M.Timinskui norėjosi nugalėti save. Taip, kaip anksčiau būdavo krepšinio aikštėje.
„Mano pagrindinis tikslas buvo nesustoti ir finišuoti.
Kai nežiūri į laiką, einasi lengviau, – aiškino bėgimo naujokas. – Kojos pavargo, buvo sunku, tačiau visą gyvenimą buvau pripratęs prisiversti dirbti sukandęs dantis“.
Keista tapti žiūrovu
Gyvenimas be krepšinio – ramus. Stresą kelia nebent jo buvusių ekipų žaidimas. M.Timinskas jį seka ir už Atlanto.
Sezono pradžioje buvo neįprasta, kad varžybos prasidėjo, o jis sėdėjo prie kompiuterio ir matė tik besikeičiančius rezultatus.
„Buvo labai keista. Norėjosi žaisti, bet laikui bėgant apsipranti su mintimi, kad to nebus, ir gyveni toliau“, – sakė M.Timinskas, pernai dar rungtyniavęs Valensijos „Pamesa“ klube.
Jis turėjo galimybę likti Ispanijoje ir pasirašyti sutartį su Mursijos „Polaris World“ komanda.
Bet M.Timinskas pasakė „ne“: „Ispanijos lyga stipri, bet Mursijos klubo pasiūlytos gyvenimo ir finansinės sąlygos netiko. Kažko pritrūko. Dar svarbiau – Mursijos komanda nėra tokia stipri, kaip norėčiau. Galbūt šis sezonas man būtų paskutinis, todėl jį atsiminti norėčiau dėl krepšinio, o ne kokių nors kitų sąlygų“.
Jokio geresnio pasiūlymo Lietuvos krepšininkas nesulaukė ir liko be įsimintino paskutinio sezono. Bet dėl to gailėtis? M.Timinskas savęs negraužė.
„Aš ilgai galvojau, ką daryti. Ir kai apsisprendžiau, nesigailėjau“, – teigė krepšinio žvaigždė.
Tapo dukterų vairuotoju
M.Timinskas visada sakydavo, kad baigęs karjerą bent metus norėtų pailsėti ir neskubėti apsispręsti, ką veikti toliau.
Pagaliau jis turėjo laiko pats pjauti žolę aplink nuosavą namą ir prisiminti, kaip šienaudavo močiutės kaime netoli Šilutės.
Dviejų dukterų tėvas į mokyklą ir būrelius vežiojo devynerių Taylor ir septynerių Natalie.
„Tapau namų šeimininku“, – juokėsi M.Timinskas. Jo žmona Barbara irgi nedirbo, todėl šeima ištisas dienas leido kartu.
Šeima M.Timinskui visada buvo svarbiausia. Dar 2003-iaisiais Lietuvos krepšinio gerbėjus pribloškė žinia, kad tuometis „Žalgirio“ kapitonas atsisakė žaisti rinktinėje dėl buitinių priežasčių.
M.Timinskas tuomet atvirai kalbėjo, kad jis vasarą skirs savo naujajam būstui Šiaurės Karolinoje tvarkyti. Praėjo šešeri metai, o M.Timinskas iki šiol stebisi, kodėl jo sprendimas nerungtyniauti Europos čempionate Švedijoje tuomet sukėlė tokią audringą reakciją.
„Mažesniu lietuviu netapau. Buvau juo ir būsiu, – jau įrengtame name kalbėjo M.Timinskas, tuomet likęs be Europos čempionato aukso. – Nustebau, kad kažkam taip rūpi, kad aš, Mindaugas, žaisčiau rinktinėje. Nemaniau, kad esu toks geras žaidėjas“.
Sėsli net šeimos kalytė
Sirgaliams taip neatrodė. Jie garbino M.Timinską nuo tada, kai 1996-aisiais puolėjas tapo naudingiausiu savo kartos žaidėju Europos jaunimo čempionate, o paskui padėjo Lietuvai iškovojo Sidnėjaus olimpiados bronzą.
Ne veltui Kaune M.Timinsko delnas amžiams įspaustas „Žalgirio“ žvaigždžių alėjoje.
Dar prieš dvejus metus kauniečiai ilgai negalėjo susitaikyti su krepšininko sprendimu atsisakyti grįžti į „Žalgirį“.
Prieš 2007-2008 m. sezoną tik paskutinę minutę M.Timinskas atmetė Kauno klubo siūlomą sutartį ir liko žaisti „Pamesa“ komandoje.
Ne dėl pinigų – jie niekada nebuvo svarbiausia renkantis klubą. Sėsliam krepšininkui paprasčiausiai nesinorėjo kraustytis, o tuomet dukterys jau dvejus metus lankė mokyklą Ispanijoje.
„Mano sprendimai visada buvo priimami paisant šeimos gerovės“, – sakė M.Timinskas.
Dabar Taylor ir Natalie mokosi Jungtinėse Valstijose, ten lanko plaukimo ir teniso treniruotes, dramos būrelius, tad palikti namus M.Timinskui vis sunkiau.Nusėdus vienoje vietoje patenkinta net taksų veislės kalytė Lija.
„Jai keliauti mažiausiai patikdavo“, – juokavo M.Timinskas.
Norėtų treniruoti studentus
Po metų be krepšinio Šiaurės Karolinoje jo sportinė forma ne prastesnė nei anksčiau.
Sportininkas nuolat bėgioja, žaidžia tenisą, mokosi golfo ir, aišku, keliskart per savaitę nueina pamėtyti į krepšį.
Kartais lietuvis padeda treniruoti berniukus AAU lygoje, kur rungtyniauja kaimynų vaikas.
„Norėčiau pabandyti tapti treneriu. Idealu būtų pradėti nuo koledžo komandos. Bet ten į svetimus žiūrima kreivai. Ypač čia, Šiaurės Karolinoje“, – sakė lietuvis, gyvenantis krepšiniu garsėjančių Duke'o ir Šiaurės Karolinos universitetų pašonėje.
NCAA koridorius M.Timinskas gerai pažįsta, nes pats ketverius metus rungtyniavo Ajonos universitete.
1997-aisiais ne vienas NBA treneris pažiūrėti perspektyvaus talento iš Lietuvos važiuodavo į šios komandos salę Niujorko valstijoje. Bet baigęs mokslus M.Timinskas atsidūrė ne „New York Knicks“, o „Šilutėje“.
Iš Niujorko jis parsivežė žmoną ir finansininko diplomą. Jį žaidėjas prisiminė pernai, po 12 metų krepšininko karjeros likęs be sutarties.
„Bet finansai nelabai traukia. Šiuo metu ekonominė padėtis tokia, kad būtų sunku pradėti dirbti. Reikėtų vėl mokytis, gal pradėti magistro studijas“, – sakė M.Timinskas.
Ruošis tikram maratonui
Vieną minutę jis kalba kaip karjerą baigęs krepšininkas, kitą sako, kad pasiūlymų vis dėlto dar laukia.
„Aktyviai klubo neieškau, bet agentui pasakiau, kad jei kas nors išlįs, pasakyk – pagalvosiu“, – prisipažino M.Timinskas. Bet jau po kelių minučių jis pridūrė: „Duodu 99 procentus, kad mano karjera jau baigta“.
Jis nustebo sužinojęs naujieną, kad kitas jo kartos žaidėjas Saulius Štombergas nutraukė savo „pensiją“ ir pasirašė sutartį su Kazanės „Uniks“.
„Dvejus metus nežaidus grįžti yra nelengva, – sakė M.Timinskas. – Bet įmanoma“.
Atėjus rudeniui jis pradės rimtai treniruotis. Krosai taps šiek tiek retesni, bet distancijos ilgės, nes žinomas sportininkas ruošis ne krepšinio sezonui, o naujai atrastam pomėgiui.
„Noriu pabandyti įveikti tikrą maratoną“, – rudens planus atskleidė M.Timinskas.
Jis nusižiūrėjo garsųjį Niujorko maratoną, tačiau ten patekti ne taip paprasta.
Todėl pradžioje M.Timinskas išbandys save Šiaurės Karolinoje. Jam svarbiausia – turėti naują iššūkį.
„Kol kojos laiko, kūnas leidžia, tol bėgsiu“, – nusprendė krepšininkas. Nors šioje vietoje turbūt jau laikas pridėti tą gąsdinamą žodelį „buvęs“.
