Prieš 15 metų krepšininko karjerą pradėjęs 34 metų 200 cm ūgio A.Šležas vilkėjo tik Lietuvos klubų marškinėlius. Tačiau jis netrukus tikisi pasirašyti sutartį su Čekijos „Prostejov“.
„Man atsiųs kontraktą, pasižiūrėsiu, ar jis atitinka visus mano norus, kuriuos išsakiau savo agentui, ir jei nebus kabliukų, brūkštelėsiu autografą“, – linksmai aiškino 2005-ųjų ULEB taurės laimėtojas.
Joniškio „Žiemgalos“ (1994-1997 m.), „Šiaulių“ (1997-1998 m. pusę sezono, 1998-1999 m., 2008-2009 m.) ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ (1997-1998 m. pusę sezono, 1999-2008 m.) ekipoms atstovavęs krepšininkas aiškino, kad laimės ieškoti užsienyje jį privertė sunkmetis.
„Nenorėjau niekur važiuoti, tačiau Lietuvoje ekipos dabar siūlo pažaisti už dyką arba už maistą“, – teigė metams į Čekijos pirmenybėse ketvirtąją vietą užėmusį Prostejovo miesto klubą vykti žadantis A.Šležas.
- Ar net ir už mažesnius pinigus „Šiauliai“ nesiūlė pasilikti ekipoje? – „Lietuvos rytas paklausė A.Šležo.
- Ne, nesiūlė. Ir ką jie galėtų pasiūlyti? Juk „Šiauliai“ už praėjusį sezoną man dar skolingi.
Apskritai nė vienas šalies klubas nedirsčiojo į mano pusę.
Prieš porą metų maniau, kad gyvenimas tekės labai paprasta vaga – „Lietuvos ryte“ užbaigsiu karjerą, mąstysiu apie trenerio darbą. Dabar manau, jog žaisiu dar nors porą metų.
- Ar šeima keliaus kartu?
- Ne. Tik atvažiuos pasisvečiuoti.
Juk duktė Kotryna eis į penktąją klasę, o Prostejove tikrai nėra mokyklos užsieniečiams.
- Teks paragauti čekiško alaus. Ar mėgstate jį?
- Nelabai. Tik po sezono galiu sau leisti kai kada išgerti bokalą. Nesu ir labai gurmaniško maisto mėgėjas.
Įsivaizduoju, kad mano, kaip legionieriaus, diena atrodys paprastai: treniruotės, rungtynės, artimiausia parduotuvė nusipirkti pavalgyti ir miegas nuomojamame bute.