„Šaltoka“, – pirmąkart šiemet lipdamas į Baltiją įvertino Darjušas Lavrinovičius. Po sezono su žmona jis atostogavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur vanduo – lyg arbata.
Apsipratęs su šaltesne Baltijos jūra D.Lavrinovičius noriai joje pliuškenasi, bet saugo nugarą, dėl kurios pastaraisiais metais turėjo nemažai bėdų.
Pastarosiomis dienomis nugarą saugo ir jo dvynys Kšyštofas, nes dėl raumenų spazmų dieną negalėjo sportuoti.
„Kartą maudžiausi, – nusijuokė K.Lavrinovičius. – Tik kad bristi labai ilgai reikia. Eini eini, o vanduo kaip buvo iki bambos, taip ir yra“.
Prieš kelias dienas per treniruotę K.Lavrinovičiui sutraukė nugaros raumenis.
Puolėjas praleido porą treniruočių, o dabar vėl mankštinasi visa jėga.
„Dar truputį paskauda, bet nieko – tuoj praeis“, – įsitikinęs krepšininkas.
Vakar ryte Palangos Botanikos parke Lietuvos rinktinės žaidėjus vaikė fizinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas.
„Visiems pasitaiko įvairių nedidelių traumų.
Mes, rinktinės treneriai, – kaip taikos balandžiai. Nenorime nuvaryti krepšininkų, todėl stengiamės kiekvienam parinkti krūvį, atsižvelgdami į konkrečią būklę.
Leidžiame jiems išsilaižyti savo žaizdas, – kalbėjo V.Mikalauskas. – Viliuosi, Kšyštofui nenutiko nieko rimta. Diena kita, ir jis turėtų visiškai atsigauti“.
- Kaip manote, kodėl jums sutraukė nugaros raumenis? - K.Lavrinovičiaus pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
- Po sezono mėnesį ilsėjausi ir staiga pradėjau sportuoti. Gavau didelį krūvį, todėl raumenys truputį pavargo.
Dieną nesportavau, nuvažiavau pas gydytojus.
Jie mane apžiūrėjo ir pasakė: „Gali varyti toliau“.
- Ar treniruotės labai vargina?
- Dabar jau lengviau, nes jau dvi savaites sportuojame.
Bet pirmosios treniruotės buvo labai sunkios, po atostogų buvo sunku pradėti.
- Ar jau ryškėja rinktinės žaidimo bruožai?
- Dar per anksti apie tai kalbėti. Netrukus prasidės kontrolinės rungtynės, tada ir matysime, ką galime nuveikti.
- Kalbėdamas apie rinktinę teigėte: „fantastika joje būti“.
Ar ne keista šįmet joje matyti tiek naujų veidų?
- Žinoma, kad pristinga senbuvių – ir Ramūno (Šiškausko. – Red.), ir Rimo (Kaukėno), ir Šaro (Jasikevičiaus), ir Dariaus (Songailos).
Rinktinėje esu aštuntus metus, ir jie visada joje būdavo.
Tiesa, kas nors vis tiek vėluodavo atvykti.
Ir dabar toks jausmas – jų nėra, bet tuoj tuoj atvažiuos. Tik po kurio laiko susivokiu, kad viskas – nebeatvažiuos.
- Ar auklėjate jaunimą?
- Kartais. Ir mes juos paauklėjame, ir jie mus. Bet, žinoma, juokais.