34 metų latvis tapo „Lietuvos ryto“ jaunimo komandos „Perlas“ trenerio Mariaus Linarto asistentu.
„Iš tų laikų liko labai geri prisiminimai. Laimėjome ULEB taurę, o klubo vadyba – aukšto lygio, – prieš kelionę sakė R.Štelmaheris. – Su džiaugsmu grįžtu į Vilnių eiti naujas pareigas.
Jei man būtų nepatikę, atgal juk negrįžčiau“.
„Lietuvos ryto“ gretose R.Štelmaheris žaidė trejus metus.
Buvęs Latvijos rinktinės įžaidėjas yra sukaupęs solidžią patirtį, nes taip pat yra atstovavęs Stambulo „Ulker“, Liublianos „Olimpija“ klubams.
- Praėjusį sezoną dar rungtyniavote Rygos ASK ir Italijoje. Kaip pasiryžote baigti krepšininko karjerą ir tapti treneriu? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Štelmaherio.
- Supratau, kad žaisti aukščiausiu lygiu nebegaliu. Vis tiek reikės baigti žaisti – šįmet arba po metų. Buvau atviras įvairiems pasiūlymams, bet kai atėjo kvietimas padirbėti Vilniaus klube, pamaniau: kodėl gi ne?
- Kodėl sutikote trenerio karjerą pradėti jaunoje ekipoje, rungtyniaujančioje NKL pirmenybėse, ir dar eiti asistento pareigas?
- Kai buvau restorano Rygoje savininkas, supratau, kad geriausiai šį verslą suvokia ne virėjai ar vadybininkai, o tie, kurie viską pradėjo nuo pradžių – plovė indus ir išmėgino kitus darbus, kol užkopė karjeros laiptais aukštyn.
Manau, iškart tapti treneriu yra sudėtinga. Kai kuriems tai pavyksta, bet aš džiaugiuosi galimybe pasižiūrėti iš šalies, kaip vyksta darbas.
Juk kai pradedi lankyti mokyklą, iškart nepuoli skaityti romanų. Iš pradžių pažįsti raides.
- Jūsų tautietis Ainaras Bagatskis iškart pradėjo skaityti romanus Kauno „Žalgirio“ klube.
- Taip, bet jis ir pasakojo romanus. Aš eisiu kitu keliu.
- Koks būsite treneris?
- Dar anksti spręsti, bet būdamas žaidėjas mėgau drausmę.
Aš reikalavau daug iš savęs, todėl, matyt, norėsiu to paties iš žaidėjų. Komandinis žaidimas bus pirmoje vietoje.