„Komandoje bus nemažai jaunų krepšininkų, norime, kad jie sparčiai
tobulėtų, todėl trenerių laukia daug darbo. Jau anksčiau svarstėme, ar
dėl šios priežasties nereikėtų dviejų trenerių asistentų. Gavus klubo
vadovų palaiminimą, visi kartu nusprendėme dėl kandidatūrų ir nuo
kitos savaitės kibsime į darbą treniruotėse“, - sprendimą išplėsti
trenerių štabą komentavo G.Krapikas.
Jau pustrečio sezono „Žalgirio“ trenerių kolektyve dirbantis
D.Maskoliūnas kaip visada nedaugžodžiavo. „Praėjusį sezoną dėl
suprantamų aplinkybių neįvykdėme visų sau keltų tikslų, todėl šiemet
darbuosimės su dar didesne energija. Esu dėkingas klubo vadovams, kad
jie parodė pasitikėjimą trenerių štabu. Prisijungęs naujas žmogus mūsų
darbą padarys dar produktyvesniu“, - sakė „Žalgiriui“ ištikimas
jonavietis.
Naujas „Žalgirio“ treneris Gvidonas Markevičius į Kauno komandą
sugrįžta po beveik dvidešimties metų pertraukos, tačiau širdyje save
visada laikė tik žalgiriečiu. Paskutinį kartą „Žalgirio“ marškinėlius
tuometis įžaidėjas vilkėjo 1991 metais, vėliau rungtyniavo užsienyje,
o trenerio karjerą pradėjo Vokietijoje.
„Žalgirio“ vyr. treneris G.Krapikas į trenerių štabą
pasikviesdamas G.Markevičių pažymėjo, kad labai svarbu yra suburti
ratą žmonių, kuriais pasitiki: „Į komandos kolektyvą kviečių žmogų,
kurį gerai pažįstu. Gvidonas yra mūsų sistemos auklėtinis, su
žalgirietiška dvasia. Tai duos naudos, nes dvasia yra reikalinga
ypatingai ruošiant mūsų jaunus žaidėjus“.
Kalbėdamas Kauno „Žalgirio“ interneto svetainei jaunesniems
krepšinio gerbėjams ne itin gerai pažįstamas lapkričio mėnesį 40-ąjį
gimtadienį švęsiantis G.Markevičius nusprendė papasakoti apie savo
karjerą nuo pat mažų dienų: „Esu kilęs iš Šakių. Kiek save prisimenu
nuo vaikystės mėtydavau į krepšį. Žaisdavome ir vasarą, ir žiemą,
nereikdavo net pirštinių. Vėliau su savo mokykla tų laikų pionierių
pirmenybėse visoje Lietuvoje iškovojome net trečią vietą. Nuo tada
krepšinis tapo kone svarbiausia mano gyvenimo dalimi. Šeštoje klasėje
išvykau į Panevėžio sporto internatą, po to prasidėjo Lietuvos ir
Tarybų sąjungos jaunučių, jaunių, jaunimo rinktinių stovyklos, o 1986
m. kartu su Gintaru Einikiu atvykome į „Žalgirio“ dublerius“.
„Žalgiryje“ išbuvęs penkerius metus G.Markevičius sulaukė kvietimo
iš Lenkijos, kur keturis sezonus praleido Zielona Guros „Zastal“
komandoje. Vėliau po sezoną pažaidęs Kauno „Atleto“, Bratislavos
„InterSlovnaft“ (Slovakija) ir Alytaus „Alitos“ ekipose, 189 cm ūgio
gynėjas pasuko į Vokietiją, kurioje kaip žaidėjas ir treneris gyveno
dešimt metų.
„Karjerą Vokietijoje pradėjau žaisdamas kartu su G.Krapiku.
Žinoma, tai nebuvo mūsų pirmas susitikimas - kartu rungtyniavome ir
„Žalgiryje“, ir Lietuvos rinktinėje. Po metų pakeičiau klubą: su
„Schwelm“ iš trečiosios lygos per keletą sezonų iškopėme į pirmą, o
2005-2006 m. aš tapau žaidžiančiuoju komandos treneriu“, - virsmą iš
žaidėjo į trenerį prisiminė G.Markevičius.
Vokietijoje lietuvis dirbo ne tik su vyrais, bet treniruodavo ir
vaikų komandas. „Treniruotės turėdavo būti labai koncentruotos, joms
tekdavo daug ruoštis, kadangi vaikai Vokietijoje sportuoja vos 2-3
kartus per savaitę. Intensyviai dirbdamas turėjau įdėti daugiau
energijos ir žinių, nes reikėdavo kompensuoti laiko trūkumą“, - teigė
patirties įgijęs specialistas.
Lietuvos krepšinio gerbėjai G.Markevičių geriausiai turėtų
prisiminti žaidžiantį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gretose 1995
m. Europos čempionate. Tąsyk lietuviai pasidabino sidabro medaliais
skandalingame finalo mače nusileidę tuometinės Jugoslavijos
krepšininkams.
„Tas čempionatas tikrai buvo įsimintinas. Nors po finalo buvome
nuliūdę, tačiau iš tiesų pasiekėme nemažai. Jei pamenate, Lietuvos
rinktinė net nebuvo patekusi į ankstesnį 1993 m. Europos čempionatą,
todėl 1995 m. pirmenybėse iš mūsų nebuvo tikimasi didelių pasiekimų.
Dabar žiūrint į tų laikų nuotraukas, stebint vaizdo įrašus, viduje
visad kažkas kirba. Tai nuostabūs prisiminimai“, - sakė G.Markevičius.