Lietuvos rinktinės saugas iš peties padirbėjo, kad Rusijos futbolo elitui finansinėmis galimybėmis neprilygstantis „Moskva“ klubas šalies čempionato pusiaukelėje įsitvirtintų tarp lyderių.
Po 17 turų ši komanda dalijosi 3-5 vietomis, o 4 įvarčius čempionate pelnęs 25 metų lietuvis dažnai vadinamas varomąja komandos jėga.
Jei ne pralaimėjimas savaitgalį namie 1:3 lyderiui Kazanės „Rubin“, Maskvos klubas galėjo pakilti į pirmąją vietą.
„Kai kurie krašto žaidėjai dažnai vadinami elektriniais traukiniais, kurie nepavargdami kursuoja savo maršrutu. E.Česnauskis labiau primena šarvuotį.
Jei galingo sudėjimo lietuvis negali apeiti varžovo arba pranokti jo greičiu, jis dažnai prasilaužia jėga. Be to, jis sugeba atlikti tikslų perdavimą ir pasižymi puikiu smūgiu“, – taip geriausius žaidėjus renkantis futbolo portalas apibūdino E.Česnauskio žaidimą šį sezoną.
Beje, lietuvis yra Rusijos čempionato lyderis pagal smūgius į virpstą arba skersinį – jau triskart jo spirtą kamuolį atrėmė vartų konstrukcija.
- Ar „Moskva“ šiemet tapo klubu, kuriame atsiskleidžia žaidėjai, jau nurašyti kituose klubuose?
- Man šį sezoną viskas sekasi kur kas geriau nei anksčiau. Bet už savo gerą žaidimą pirmiausia turėčiau padėkoti komandos draugams.
Tiesiog mums sekasi regzti kombinacijas, sukuriame progų, todėl yra ir įvarčių.
- Ar jūs dažnai buvote vadinamas neatsiskleidusiu talentu?
- Ne, niekas manęs taip nevadino. Tik dažniau girdėdavau, kad galiu žaisti dar geriau.
Kartais nesuprasdavau, kodėl taip sakoma, bet kartais tai sukrėsdavo ir priversdavo mane dar daugiau padirbėti.
- Ar galite sakyti, kad dabar esate pasiekęs karjeros viršūnę?
- Galiu pasakyti, kad esu sužaidęs ir geresnių rungtynių negu šį sezoną. Bet šiemet rungtyniauju stabiliai, geru lygiu.
Manau, kad tai kur kas geriau nei duobės po įspūdingų rungtynių.
- Šį sezoną esate vadinamas vienu geriausių kairiųjų saugų Rusijos čempionate. O kas yra jūsų idealas?
- Rusijos čempionate daug gerų žaidėjų, o man visada norėjosi būti tokiam kaip mano brolis Deividas. Jis už mane vyresnis trejais metais.
Dabar idealų neturiu. Yra daug įdomių futbolininkų, bet kad sakyčiau: „Noriu būti kaip Cristianas Ronaldo...“ Taip nėra.
Darau tai, ką moku, kaip esu pripratęs žaisti nuo vaikystės.
Keisti savo žaidimo stilių man jau būtų sunku.
- Dėl konflikto su treneriu (Algimantu Liubinsku. – Red.) jūs keletą metų nežaidėte Lietuvos rinktinėje. Kodėl?
- Tai nemaloni istorija, tačiau nesigailiu, kad gyniau savo nuomonę.
Kiekvienas žmogus turi savo charakterį, ir kai yra įžeidinėjamas, ne kiekvienas gali tai pakęsti. Reikia parodyti, kad turi tvirtą charakterį.
Futbole, jei tave įžeis ir tu tylėsi, bus tik blogiau.
Mane labai įžeidė trenerio žodžiai, bet aš supratau, kad rinktinėje jis yra pirmasis asmuo. Todėl nutariau, kad ir Lietuvai, ir man bus geriau, jei aš nežaisiu.
- Ar tiesa, jog „Moskva“ klubo treneris Miodragas Božovičius per treniruotes šaiposi iš žaidėjų, o daugiausia kliūva jums?
- Pasitaiko, nors man kartais atrodo, kad juokaujama per dažnai. Kartais galima ir įžeisti.
Visiems kliūva, bet man iš tikrųjų atrodo, kad esu labiausiai erzinamas.
Nors gal tik atrodo. Gal ir kiti žaidėjai panašiai mano.
Stengiuosi neįsižeisti, jei pajuokaujama tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
- Kokie komandos tikslai šį sezoną?
- Norėtųsi čempionate patekti į prizininkų trejetą. Bet jei nepavyks, ir patekimas į Europos turnyrus bus gerai, nes mūsų komanda nėra iš turtingiausių.