Balkanuose siautęs karas M.Begičių ilgam atskyrė nuo tėvo ir sesers.
Dar nesulaukęs net šešiolikos „Žalgirio“ naujokas buvo priverstas palikti gimtinę.
Iš Bosnijos persikraustęs į kaimyninę Slovėniją, 220 cm aukštaūgis netrukus sulaukė ir NBA skautų, ir elitinių Europos klubų dėmesio.
Tačiau spartų jo karjeros skrydį buvo nutraukusi kojos trauma. Su „Žalgiriu“ kontraktą pasirašęs 24 metų bosnis viliasi, kad kartu su Kauno ekipa jis vėl grįš į viršūnę.
Be to, M.Begičius prisipažino, kad jo idealas krepšinyje – „Žalgirio“ prezidentas Arvydas Sabonis.
- Mirza, šią vasarą buvo gandų, kad Tel Avivo „Maccabi“ jums siūlė 500 tūkstančių JAV dolerių algą, bet Liublianos „Olimpija“ komandos treneris Jure Zdovcas atsisakė jus paleisti. Ar tai tiesa?
- Galiu tai patvirtinti, tačiau negaliu sakyti, kiek „Maccabi“ man siūlė.
Taip pat galiu patvirtinti, kad J.Zdovcas atmetė Tel Avivo klubo pasiūlymą, nes jis norėjo išlaikyti mane savo komandoje ir kitą sezoną.
- Kaip vertinate savo žaidimą praėjusį sezoną?
- Esu patenkintas asmeniniais rezultatais.
Per metus įgavau daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tačiau, aišku, galiu žaisti dar geriau.
Didžiausi mano privalumai – ūgis ir greitis.
- Su kuriuo krepšininku norėtumėte žaisti vienoje komandoje?
- Su Steve'u Nashu („Phoenix Suns“ komandos įžaidėjas iš Kanados. – Red.).
- O kuris krepšininkas yra jūsų idealas?
- Mokiausi žaisti iš daugelio krepšininkų, tačiau turiu pripažinti, kad tarp visų išskirtinę vietą užima A.Sabonis.
- Kokią įtaką jums padarė Balkanuose vykęs karas?
- Labai neigiamą, nes buvau priverstas ilgai gyventi atskirai nuo savo tėvo ir sesers.
- Labai jaunas palikote gimtinę ir persikraustėte į Slovėniją. Kodėl?
- Pradėjau karjerą Tuzlos „Sloboda Dita“ klube.
Paskui iš Bosnijos aš išvykau į Slovėniją ir ten treniravausi Liublianos „Olimpija“ jaunimo komandoje.
Išvažiavau į Slovėniją, kai man buvo 16 metų.
Bosnijoje tuo metu gyventi buvo labai sunku, o treniruočių sąlygos buvo labai prastos.
Nusprendžiau, kad man geriau bus išvykti į Slovėniją.
Tėvai neprieštaravo, nes ši šalis nebuvo toli nuo namų, be to, jie pasitikėjo mano agentu.
Kai „Olimpija“ sumokėjo išpirką Tuzlos klubui, tapau Liublianos ekipos nariu.
- 2004 metais buvote pasirašęs kontraktą su Bolonijos „Kinder“.
Kodėl nelikote legendiniame italų klube?
- Pustrečių metų praleidau Liublianoje, bet dėl nuolatos nemokamos algos nutraukiau sutartį. Tuomet ir pasirašiau naują kontraktą su italais.
Bolonijos klubas mane išnuomojo „Huy Basket“ ekipai, tačiau po sezono Belgijos pirmenybėse patyriau kelio traumą.
Italai daug padėjo, kai pirmą kartą susidūriau su bėdomis dėl kelio.
Bolonijoje turėjau geras treniruočių sąlygas, tačiau po tos traumos teko nutraukti kontraktą.
2006 metų vasarą vėl grįžau į Liublianą ir sezoną priklausiau „Geoplin Slovan“ komandai, kurioje atsigavau po traumos.
Po to du sezonus rungtyniavau „Olimpija“ ekipoje.