R.Kurtinaitis: „Vis dar trūksta individualaus žaidėjų meistriškumo“ (papildyta, 4 video)

R.Kurtinaitis gyvoje vaizdo konferencijoje atsakinėjo į lrytas.lt portalo lankytojų klausimus. Skaitytojams pateikiame trenerio atsakymus į krepšinio aistruolių klausimus. Žiūrėkite pirmąją konferencijos dalį. Taip pat žiūrėkite antrąją, trečiąją ir ketvirtąją konferencijos dalį.

***

- Kiekvienas žaidėjas mūsų komandoje atlieka tam tikrą darbo dalį. A.Mažučio darbas yra suskurti situacijas mūsų metikams, mūsų „centrams“ pelnyti taškus iš po krepšio. Ir jis tą atlieka puikiai, puikiai ginasi. Jis yra toks netikėtas siurprizas, kurio anksčiau mes į rinktinę nekviesdavome. Šiemet jis parodė, kad yra aukštos klasės žaidėjas.

Meta jis pagal galimybes. Manau, kad tai yra ir paties žaidėjo problema. Jis jaučia diskomfortą žaisdamas tokio lygio krepšinį. Tikiuosi, kad čempionate pamatysime ne vieną taiklų jo tritaškį.

- Pasakysiu grubiai: Lietuvos rinktinė yra tokia komanda, kur suvažiuoja geriausi mūsų šalies krepšininkai, tą byloja ir jų kontraktai užsienyje. Jie į rinktinę turi atsivežti individualų meistriškumą, techninį arsenalą, kurio šiuo metu mūsų komandai trūksta.

Per mėnesį reikia paruošti daug strateginių dalykų, todėl specialioms treniruotėms net neturime laiko. Bet, kaip pastebėjome, stovyklas reikia pradėti nuo individualaus meistriškumo gerinimo. Vis dėlto dabar jau nėra kur trauktis, bandysime klaidų skaičių žymiai sumažinti, nes praktiškai nieko negalime atlikti. Mes priešininkams paaukojame 22 atakas – toks mūsų klaidų vidurkis.

- Mano laiku „Žalgirio“ ir CSKA rungtynių nugalėtoją lemdavo vienas taškas. Kiek pamenu, treneris V.Garastas akcentuodavo, kad jeigu mes padarome šešias klaidas – mes pralaimime rungtynes, jeigu penkias – laimime.

Dabar krepšinis greitesnis, bet aukšto lygio komandos daro iki aštuonių klaidų ir laimi rungtynes penkiais šešiais taškais. Tai pagalvokite, koks rezervas yra. Reikia klaidų skaičių sumažinti bent iki 10.

- Mes netekome pagrindinių rinktinės žaidėjų, todėl dabar daugiau žaidžia tie, kurie sėdėjo ant atsarginių suolelio. Jie neturi tiek patirties aukščiausio lygio krepšinyje. Manau, čia ir yra problema. Broliai žaidžia geruose klubuose. R.Javtokas šiuo metu žaidžia taip, kaip gali. Mes jam neturime jokių priekaištų. M.Petravičių mes matėme pernai. Tai yra vienas iš geriausių Europos vidurio puolėjų, jis žaidžia labai stabiliai. Simui reikia pasitempti. Jis – aukštos klasės žaidėjas, bet dar neranda savęs. Tačiau tai nėra vien tik jo problema.

Mes nebeturime įžaidėjo, kuris galėtų sukurti daug progų. Mūsų metikų pozicijos, iš kurių jie atakuoja, nėra pačios geriausios, todėl ir taiklumas šlubuoja.

Bet mes turime savo žaidimo rėmą, kibią gynybą. Tačiau čia vėl slypi ir individualaus žaidėjų meistriškumo problema. Pavyzdžiui, baudas turi pataikyti ir naktį, ir dieną.

Turime aikštėje jaustis užtikrinčiau, žaisti įžūliau. Mes esame lietuviai, visi į mus žiūri su pagarba. Žaidėjai gal to dar nejaučia, todėl mūsų, kaip trenerių, darbas, yra išauginti pasitikėjimą savimi.

- Labai geras klausimas. Yra labai daug nuomonių, daug trenerių, kurie turi savo žaidimo stilių. R.Butautas mėgsta žaisti ilgas atakas, kartu jis kontroliuoja ir gynybą. Jeigu tu mesi greitai, tau reikės ir daugiau gintis per rungtynes. R.Butautui labiau artimas serbiško stiliaus krepšinis. Manau, kad tai yra teisinga.

Be to, žaidėjai patys turi nuspręsti, kada atakuoti. Buvo daug progų, kai buvo galima mesti, bet mes kažko laukėme. Dar 1992 metais iš D.Nelsono išgirdau tokią taisyklę: jeigu žaidėjas 70 proc. yra įsitikinęs, kad pataikys, jis privalo mesti. Tai kiekvieno žaidėjo meistriškumas – jie turi nusistatyti, kada gali atakuoti.

- Mes jau bandėme tokį variantą. Bet noriu sugrįžti prie pradžios - tai nėra Europos čempionatas. Iki jo bus sužaista 10 rungtynių. Per jas mes ieškome, kokia sudėtis būtų optimali. Žaidžiame ir su A.Jomantu, ir su J.Mačiuliu, nuo „pirmo“ iki „ketvirto“ numerio. Žaidžiame ir su aukštu penketu, tada daug paprasčiau gintis, nes galime keistis gynyboje.

Turime paruošę įvairių variantų, ir turėsime juos naudoti be klaidų. Negalime suklysti, nes kitaip nepateksime į atkrentamąsias rungtynes arba dar baisiau – neperžengsime grupės barjero.

- „Žalgiris“ žaidžia padrikesnį žaidimą, kai žaidėjai nežino, kaip ataka baigsis. R.Butauto vadovaujama komanda ir tas žaidimas, kurį rodė mano treniruojamas Vilniaus „Lietuvos rytas“, yra gerai organizuotas, mes neturime nenumatytų situacijų. Nors M.Kalnietis turi daugiau patirties Eurolygoje, tačiau jis tokiame krepšinyje nusileidžia A.Mažučiui. M.Kalnietis gali daugiau įmesti, įdėti, tai patinka žiūrovams, bet tai negarantuoja pergalės.

Jaunų įžaidėjų nebandėme, nes čia Lietuvos rinktinė. Įsivaizduokite, jeigu mes atsivešime Ž.Janavičių ir Š.Vasiliauską, ir nepateksime Lenkijoje į kitą etapą. Ką mes sakysime? Negalime net apie tai galvoti.

Mums reikia pasiekti bent penktąją vietą, nors, mano nuomone, tai labai bloga vieta, bet bent jau šiaudelis, kad galėtume žaisti pasaulio čempionate. Tai nėra ir mūsų žaidėjų tikslas, mes važiuojame kovoti dėl medalių, ir nėra jokių kitų klausimų.

- Tai labai svarbus derinys, bet tam reikia turėti tinkamus žaidėjus. Tai nėra paprasta kombinacija, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mes pernai beveik visą laiką žaisdavome „du prieš du“, Atėnų „Panathinaikos“ taip pat naudoja šį derinį, todėl kad jie turi Š.Jasikevičių.

Mes dabar neturime tokio žmogaus. Tie, kurios turime, šį derinį atlieka neblogai, bet mums „neblogai“ nepakanka. Taip nelaimėsime, todėl turėjome ilginti puolimo kombinacijas.

- Kodėl A.Jomanto nebandote jam įprastoje pozicijoje? Juk 24 metų krepšininkui sunku išmokti naujų įžaidėjo funkcijų.

- Jis yra universalus žaidėjas. Klube jis žaidžia lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Mes kol kas negalime jo atskleisti, nors jis gali žaisti „įžaidėju“. Jo pozicijoje mes turime perteklių. Anglai jo situaciją apibūdintų „bad luck“ (nepasisekė-red.).

- Treneriai dažnai keičia žaidėjus. Atrodo, kad krepšininkui vos suklydus, jis sodinamas ant suolo. Taip galima žmogų ir psichologiškai sugniuždyti.

- Sakyčiau, kad R.Butautas dar labai kantrus treneris. Aš tikrai tiek nelaukčiau. Jeigu žmonėms į akis krito tai, kad mes po klaidų iškart keičiam ir vistiek surenkam po 22 klaidas, tai mes nelauksime, kol pririnksime 50.

Viena yra ką mato žiūrovai, kita – ką mato treneriai. Mes kiekvieną žaidėją ne tik matome, bet ir jaučiame. Žiūrime labai individualiai. Nesivadovaujame tuo, kad žaidėjas padaro klaidą ir jį iškart keičiame.

- Ar rinktinė turi slaptų ginklų, kurios ištrauks Europos čempionate?

- Esam paruošę derinių, kurių nenaudojome, ne visas gynybines sistemas parodėme. Turime kelis slaptus kozirius, bet tai nėra dalykai, kurie iš pagrindų pakeis mūsų žaidimą. Sužaisime pirmas rungtynes Vroclave ir visi viską pamatys, tik mažiau laiko pasiruošt turės.

Pavyzdžiui, mes visiškai nesiruošėme žaisti prieš rusus, mes ruošėmės žaisti prieš turkus. Gal dėl to esame šiek tiek nusikaltę savo žiūrovams. Mes buvome pasiruošę net pralaimėti. Mes nenorime laimėti draugiškų rungtynių, mūsų tikslas – Europos čempionatas.

Su ispanais taip pat neatsiskleisime iki galo. Manau, kad ispanai irgi neparodys visko, ką gali.

- Manau, kad tai įtampos ir žaidėjų pasitikėjimo problema. Buvo rungtynių, kai neblogai pataikydavome. Manau, kad tai vienas iš komandos rezervų – klaidos ir tolimi metimai. Džiugina tik tai, kad nesugebėdami pataikydami, nepiktnaudžiaujame tritaškiais. Metam 10 ar 12 kartų, bet ne 26.

- Kodėl J.Mačiulis tiek mažai žaidžia?

- Mes jį leidžiame, kai reikia apsiginti, kai reikia pagreitinti žaidimą. Manau, kad jis įrodė, kad yra patikimas žaidėjas. Tikiu, kad jį pamatysime žaidžiantį taip ilgai kaip „Žalgiryje“.

- Tai yra draugiškos rungtynės, mes ieškome įvairių variantų. Kiekvienas rungtynes baigiame kitu penketu, kadangi norime sužinoti, kas gali išplėšti pergalę. Situacija kontroliuojama.

- Ar krepšininkams ruoštis netrukdo aplink besisukiojančios merginos ir žmonos?

- Manau, kad netrukdo. Mano, kaip sportininko, gyvenimas prabėgo visai kitoj aplinkoj – mums buvo viskas draudžiama. Buvome uždaromi, atskiriami nuo visų. Nemanau, kad šiais laikais tai duotų vaisių. R.Butautas yra tokios nuomonės, kad geriau žaidėjus suptų šeima. Dėl darbo mes priekaištų neturime. Krepšininkams šeimos padeda nusiraminti.

- Visiems iš šalies atrodo, kad būti rinktinės treneriu yra labai gerai. Taip nėra, ypač jeigu turi klubą, kuris žaidžia Eurolygoje ir Europos taurės turnyre. Negali ruoštis su klubine komanda. Savininkai nori kuo aukštesnio rezultato, o prisijungi prie komandos tik po čempionato. Bet kiekvienas atvejis yra individualus.

Labai abejoju, ar pasirinksiu kurią nors užsienio komandą. Bet jeigu kada nors bus pasiūlymas treniruoti Lietuvos ekipą, tai nedvejodamas sutiksiu. Lietuva man yra Lietuva.