Darius Dikčius ir Andrius Giedraitis: Lietuvos rinktinės pliusai ir minusai

Įspūdingiausia rinktinės pergalė - paskutiniojoje repeticijoje prieš pasaulio čempionus ispanus (94:72). Lietuvos krepšininkai rungtynėse „Siemens“ arenoje žaidė iš tiesų įspūdingai, tačiau viena graži kregždė - anaiptol ne pavasaris. Pirmosios Europos čempionato rungtynės parodys, ko verti ir kiek toli gali eiti ne vieną žvaigždę šią vasarą praradusi Lietuvos nacionalinė komanda.

Rinktinės pliusai ir minusai, išryškėję per pasiruošimo procesą - Lietuvos jaunučių rinktinės trenerio Dariaus Dikčiaus ir buvusio Lietuvos rinktinės nario, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo Andriaus Giedraičio akimis.

D.Dikčius: Rinktinės gynybos sistema visose rungtynėse veikia labai neblogai. Treneriai komandą tam puikiai paruošė. Rinktinėje nebėra tokių žaidėjų, kaip R.Šiškauskas, R.Kaukėnas, todėl treneriai turi laviruoti sudėtimi ir gerai atidirbti gynybines sistemas.

O šios rinktinės žaidėjai yra universalūs gynyboje - tarkim, A.Jomantas gali gintis ir prieš varžovų įžaidėją, ir prieš „ketvirtą numerį“.

A.Giedraitis: Žinoma, visur ir visada yra ką tobulinti, bet galima tvirtai konstatuoti, jog rinktinė ginasi labai gerai. Stebint žaidimą, jaučiasi, kad kiekvienas žaidėjas žino, ką reikia daryti ginantis aikšte ar vienas prieš vieną. Sumaniai kaitaliojamos gynybinės sistemos, kurias treneriai žaidėjams sugebėjo greitai įdiegti.

D.Dikčius: Tai neabejotinai viena stipriausių Lietuvos rinktinės pozicijų. Priekinės linijos žaidėjų privalumas yra ne tik ūgis, bet ir universalumas. Ypač brolių Lavrinovičių - jie gali gerai pasistumdyti ir po krepšiu, ir atakuoti iš vidutinio nuotolio bei tritaškių metimo linijos. Būdami laisvi broliai praktiškai neprameta.

Labai patikimai po krepšiais rungtyniauja R.Javtokas ir M.Petravičius. Pastarasis viso pasiruošimo metu demonstruoja itin gerą žaidimą - tiek puolime, tiek gynyboje, tiek kovojant dėl atšokusių kamuolių.

A.Giedraitis: Po krepšiu mūsų rinktinės jėga nekelia abejonių. Tačiau ne tai svarbiausia. Didžiausias privalumas yra tai, kad mūsų priekinės linijos žaidėjai yra pakankamai universalūs - vienas galingai rungtyniauja po krepšiu, kitas puikiai žaidžia perimetre ir yra pavojingas prie tritaškių metimo linijos, trečias labai gerai žaidžia gynyboje.

Dideli žaidėjai gali tinkamai vienas kitą pakeisti, ir treneriai šioje situacijoje turi labai daug galimybių ir pasirinkimų. Lietuvos rinktinės priekinės linijos potencialas - tikras galvos skausmas bet kuriam varžovui.

D.Dikčius: Iš pradžių taiklių tolimų metimų trūko, S.Jasaitis vis dar nepataiko. Tačiau potencialas didelis - rungtynės su Ispanija tai parodė.

Treneriai propaguoja tokį žaidimą - jei gynyboje pavyksta atkovoti kamuolį, organizuojamas greitas puolimas. Tačiau nepavykus greitai užpulti, rengiamas pozicinis puolimas ir stengiamas kuo ilgiau išlaikyti kamuolį, atakuojant paskutinėmis sekundėmis.

A.Giedraitis: Pasiruošimo pradžioje šie žaidimo elementai kiek strigo, tačiau rungtynės su ispanais parodė, kad potencialas - didžiulis. Rinktinė turi nemažai gerų metikų ir jeigu jiems sekasi, komanda tampa sunkiai sustabdoma. Ispanai rungtynėse Vilniuje gynėsi ir vienas prieš vieną, ir aikšte, tačiau sustabdyti lietuvių nepajėgė.

D.Dikčius: Klaidų skaičius tikrai per didelis. Pavyzdys rungtynėse su Ispanijos rinktine - ispanai paspaudė lietuvius ir pasipylė klaidos. Pirmojo kėlinio pradžioje jų suskaičiavau keturias. Tačiau į akis krito ir dar vienas įdomus dalykas - nors ispanams spaudimas davė nemažai naudos, po kelių minučių jie nebedarė spaudimo ir leido lietuviams lengviau regzti atakas. Galbūt jie tokią taktiką pasiliko ateičiai?

Didžiulis klaidų skaičius rodo, jog žaidėjams trūksta psichologinio užtikrintumo. Jeigu klaidų skaičių pavyktų sumažinti iki 10, būtų labai gerai. Tačiau reikia suvokti, kad staigiai to padaryti nepavyks, todėl galime spėti, jog klaidos ir čempionato metu bus didžiulė problema.

A.Giedraitis: Didelis klaidų skaičius vis dar lieka opia rinktinės problema. Klaidų išvengti nepavyksta nė vienai rinktinei, tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad lietuviai vis dar klysta lygioje vietoje. Kodėl? Spėlioti galima daug ir ilgai, tačiau vienos priežasties nėra. O rasti klaidų priežastis ir klaidas ištaisyti - vienas svarbiausių rinktinės trenerių štabo uždavinių. Jeigu Europos čempionate rungtynėse lietuviams pavyks sumažinti klaidų skaičių iki 12 - bus puiku.

D.Dikčius: A.Mažutis pirmą kartą atstovauja rinktinei ir žaidžia tokiame lygyje. Jis tik schematiškai atlieka trenerio nurodymus, trūksta agresyvumo, įžūlumo. O juk įžaidėjas turėtų ir dažniau į krepšį mesti. Tą puikiai rungtynėse su Ispanija darė T.Delininkaitis. Jis nardė varžovų gynyboje, taikliai atakavo krepšį išniręs iš už užtvarų. Jeigu T.Delininkaitis taip rungtyniaus ir Europos čempionate, rinktinei tai bus didžiulis postūmis.

A.Giedraitis: Šioje pozicijoje rungtyniaujantys krepšininkai galėtų dažniau sukurti progų metikams. Dabar susidaro toks įspūdis - atsivaro kamuolį, numeta jį kuriam nors žaidėjui, ir progas kurkite patys.

Dabartiniai rinktinės įžaidėjai - labai skirtingo stiliaus ir sunku pasakyti, kuris turėtų tapti pagrindiniu komandos dirigentu. A.Mažutis labai kibiai ginasi ir dar nuo aikštės vidurio pradeda spausti tiesioginį savo oponentą. M.Kalnietis labai aktyvus ir veržlus puolime.

T.Delininkaitis šį sezoną įžaidėjo pozicijoje žaidė mažai, tačiau rungtynės su ispanais parodė, jog su tokiu vaidmeniu jis gali neblogai susitvarkyti.

Vienareikšmiškai nuspręsti, kuris iš jų turėtų būti nuolatinis starto penketo žaidėjas, sunku. Tą turėtų nulemti varžovo žaidimo stilius ir pasirinkta Lietuvos rinktinės trenerių taktika.

D.Dikčius: Duobių per kiekvienas rungtynes neišvengsi. Jų buvo ir rungtynėse su ispanais, tačiau atakuojant iš toli 48 proc. taiklumu, tai galima kompensuoti. Rinktinės treneriai akcentuoja kantrų pozicinį žaidimą, stengiantis išvengti klaidų. Tačiau vos tik varžovai paspaudžia įžaidėją, visi pradeda degti ir kuo greičiau užpulti krepšį. Tada puolimo schemos nebeveikia.

Anksčiau būdavo R.Šiškauskas, R.Kaukėnas ar Š.Jasikevičius, kurie sunkiomis akimirkomis užsikraudavo naštą ant savo pečių. Dabar reikia drausmingai klausyti trenerio nurodymų ir neįsivelti į chaotišką žaidimą.

A.Giedraitis: Rungtynės su Ispanija - maloni išimtis. Tačiau iki tol vykusiose rungtynėse nestabilumo buvo iš tiesų nemažai. Įspūdingai sužaistas rungtynių atkarpas ir susikrautą dviženklį pranašumą keisdavo stringantis puolimas, klaidos, netaiklūs metimai. Pasiteisinimų dėl to gali būti labai daug, tačiau treneriams būtina kuo greičiau išspręsti ir šią problemą.