Likus dešimčiai minučių iki varžybų, gauti laisvą staliuką miesto centre esančiuose baruose buvo sunku arba beveik neįmanoma. Bare „Artistai“ barmeno pasiteiravus laisvo staliuko prie ekrano, šis kraipė galvą ir rodė ranka salės link: „Laisvų vietų nėra, visi stalai rezervuoti, nebent stovėti.“
Bare tuomet sėdėjusi daugiausia vyriška kompanija elgėsi santūriai ir buvo ramiai nusiteikusi, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek apsnūdusi.
Jau beveik prasidėjus varžyboms, Pilies gatvėje esančioje picerijoje „Čili pica“, kur apstu plazminių ekranų tiesioginėms krepšinio varžyboms stebėti, beveik visi stalai buvo apsėsti vyriškų kompanijų, vienur kitus matėsi krepšiniui neabejinga mergina. Į klausimą, ar yra laisvų vietų, padavėjai ar barmenai, priimantys gausius alaus užsakymus, net neatsakė.
Vietos teko ieškotis patiems. Radus laisvą staliuką ir atsitempus kėdes, vyravo tyla ir tik pirmieji alaus bokalų skambesiai, į ekranus sutelktas dėmesys liudijo, jog čia esama krepšinio sirgalių, susikaupusių ir laukiančių taškų.
Juos pagaliau įmetus, iš visų pusių pasigirdo plojimai ir ne itin garsūs džiaugsmo šūksniai Lietuvos komandos adresu. Turkams rengiant ataką, buvo galima išvysti prieš ekraną į viršų iškeltą ne vieną nepadorų gestą, suriestą špygą ar keiksmažodį, linkintį Turkijos ekipos žaidėjams eiti kuo toliau.
Kiek kitokia situacija vyravo Justiniškių mikrorajone esančioje „Charlie Pica“ picerijoje. Sausakimšame bare stebėti varžybas daugiausia susirinko studentai ir jaunimas, kuris itin karštai palaikė Vroclave prieš Turkijos nacionalinę komandą kovojusius lietuvius.
„Atėjome prieš pat varžybas, vietas gavome kampe, kur prastas vaizdas, bet vis tiek smagiau taip palaikyti savo komandą, nei namuose. Čia gali labiau išreikšti savo emocijas“, - lrytas.lt sakė Irmantas Vievesis, su kambario draugu tenkinęsi prastu varžybų vaizdu.
Likus žaisti paskutinį ketvirtį, apsilankėme ir didžiausia lietuvių sirgalių zona Lietuvoje paskelbtoje „Siemens“ arenoje. Aplink didelį varžybas transliuojantį ekraną spietėsi bent jau kelių tūkstančių žiūrovų minia, už įėjimą nepagailėjusi 5 litų.
Tai, kad čia susirinko triukšmingiausi ir labiausiai Lietuvos rinktinę palaikantys sirgaliai, buvo aišku jau automobilių stovėjimo aikštelėje – ant mašinų plazdėjo trispalvės.
Įėjus į vidų buvo galima pasijusti kaip tikrose varžybose – specialia sirgalių simbolika pasipuošę fanai skandavo žodį „Lietuva“, trepsėjo ir švilpė priešininkams metant baudas, garsiai sušukdavo lietuvių komandai į turkų krepšį pasiuntus tritaškį, kildavo nuo kėdžių lietuviams atkovojus kamuolį ar mirtinai nutildavo, kai šis atsidurdavo priešininkų rankose.
„Tai, kiek čia žmonių susirinko, rodo, kaip lietuviams svarbus krepšinis ir kaip mes palaikome savo komandą“, - sakė viena aktyviausių sirgalių Vaida Serafinaitė, nujautusi lietuvių nesėkmę.
Dar nepasibaigus varžyboms, nusivylę ir turkus keiksnoję sirgaliai patraukė namo. Aplinkui buvo girdėti pajuokavimai turkų atžvilgiu, diskusijos ir prognozės dėl tolimesnių lietuvių rezultatų čempionate arba krepšinio himnu pripažintos dainos „Trys milijonai“ posmai.
* * *
Lrytas.lt kviečia sirgalius, šiuo metu esančius Lenkijoje, dalyvauti fotokonkurse ir siųsti adresu nuotraukos@lrytas.lt savo nuotraukas.