Kad paskutinėse B grupės rungtynėse pralenktų Vokietiją, latviai turėjo ją įveikti 8 arba 9 taškais, o nugalėjo 6 (68:62).
Likus žaisti 22 sek., latvių komanda Gdansko arenoje pirmavo 68:57.
K.Kemzūra sunkųjį puolėją Kasparą Kambalą tuoj pakeitė žemesniu žaidėju. Taip norėta geriau apsisaugoti nuo tritaškių, tačiau tolima Jano Hendriko Jaglos ataka vis dėlto pasiekė tikslą (68:60).
Kai Ernestas Kalvė prašovė abi baudas, būtent J.H.Jagla galutinai pražudė priešininkus. Jis atkovojo kamuolį ir netrukus įmetė dvi baudas.
Skaudų smūgį patyrusiems latviams, kaip ir dar trims grupių dugne likusioms rinktinėms, teko krautis lagaminus kelionei namo, o K.Kemzūrą į Kauną parvežė varžybas Gdanske stebėję artimieji.
- Prieš rungtynes lyg ir buvo kilę neaiškumų, kokiu skirtumu privalote pranokti vokiečius – 8 ar 9 taškų? – K.Kemzūros vakar pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
- Mums reikėjo laimėti devyniais. Mano asistentai skaičiavo ir išsiaiškino, kad tiek.
Tai žinojome ir viskas klostėsi palankiai, diktavome savo sąlygas. Deja, pabaigoje nepavyko tai, ką planavome: nei apsigynėme nuo tritaškio, nei prasižengėme.
Per paskutines 10 sek. nebegalėjome normaliai surengti paskutinės atakos, nes jau buvau išnaudojęs visas minutės pertraukėles. Skubėdami susidūrė du mūsų žaidėjai, ir tolimas metimas išėjo nevykęs.
- Ką sakėte žaidėjams po rungtynių?
- Visi buvome žiauriai nusiminę, rūbinėje kurį laiką tvyrojo tyla. Ką ten beprikalbėsi... Padėkojau žaidėjams, kad jie stengėsi, kad atidavė visas jėgas.
Paspaudžiau kiekvienam ranką, palinkėjau gero sezono.
Visos negandos susidėjo iš smulkmenų. Jos ypač daug mums kainavo rungtynių pabaigoje – su Rusija, Prancūzija ir ypač – su Vokietija.
- Kaip jautėtės Latvijos rinktinės trenerio poste? Po pralaimėto mačo Rusijai buvo kalbama, kad Kristapas Valteris nebeklauso jūsų nurodymų, kad draudžiate žaidėjams bendrauti su žiniasklaida...
- Man labai pasisekė su komanda, asistentais (Igoriu Miglinieku, Edmundu Valeiko. – Red.) ir vadovais, buvo labai darbinga atmosfera. Manau, kad patobulėjau kaip treneris.
Be abejo, buvo sunku. Yra dalykų, kurių dėl bendro tikslo išvis negaliu komentuoti.
Be to, žeidė užkulisiniai dalykai, įvairūs komentarai, kuriuos internete ir dabar turbūt dar rašo. Labai skaudu, kai drabsto purvais...
Kai žaidžiant su rusais buvo likusios 3 min., K.Valteris prasižengė ketvirtą sykį ir reikėjo jį pasodinti.
Bet Kristapas pasakė: „Gal ne, treneri, leiskite žaisti“. Pamaniau, kad jis išties dar gali praversti, juk buvo šansų kabintis. Bet kažkas įžvelgė konfliktą, viską išpūtė.
Panašiai kaip ir neva dėl draudimo bendrauti su žurnalistais. Per treniruotes mums reikėjo būti maksimaliai susikaupusiems.
Nenorėjau, kad kas nors blaškytų, todėl paprašiau žurnalistų kalbėtis kokias 10 minučių tada, kai jau mėtome į krepšį.
Bet tenka su viskuo susitaikyti. Kai žinai, kad viską darai iš širdies, norėdamas gero, privalai ištverti.
Gaila, kad nepavyko darbo įrodyti rezultatais, – už tai prisiimu atsakomybę.
- Ar jūsų kontraktas su Latvijos krepšinio sąjunga bus pratęstas?
- Jis buvo sudarytas šiam Europos čempionatui. Išliko labai geri santykiai su Latvijos krepšinio vadovais, atsisveikindami apsikabinome.
O kaip bus toliau, dar nekalbėjome, po Lenkijoje patirtų emocijų ne tas buvo galvoje. Kol kas neturiu darbo, neturiu klubo. Pirmiausia noriu atsigauti, pabūti su šeima, o paskui tikriausiai kas nors atsiras.
* * *
Kokio skirtumo reikėjo?
Trims komandoms B grupėje iškovojus po pergalę, antrojoje vietoje įsitvirtino geriausią taškų skirtumą tarpusavio mačuose turinti Rusija (plius 10).
Jeigu latviai būtų pranokę vokiečius 9 taškais, Latvijos balansas būtų buvęs minus 4 taškai, Vokietijos – minus 6.
Kadangi rungtynės nebuvo rezultatyvios, Latvijai galėjo pakakti ir 8 taškų persvaros prieš vokiečius: tąsyk abi ekipos turėtų vienodą skirtumą (po minus 5 taškus) ir viską lemtų koeficientas, gautas komandos įmestus taškus padalijus iš praleistų. Pagal tai pirmenybė būtų atitekusi latviams.
Jei rezultatyvumas būtų aukštesnis, Latvijos komandai 8 taškų būtų per mažai.