„Delną, Delną“, – „Hala Stulecia“ tribūnose ima skanduoti Lietuvos rinktinės sirgaliai.
Tačiau T.Delininkaitis sėdi ant atsarginių suolo, apsivilkęs žalią treniruočių aprangą, o Vroclavo košmaras toliau tęsiasi.
Pralaimėjusi pirmąsias dvejas Europos čempionato rungtynes Ramūno Butauto komanda trečiadienio vakarą jau stovi ant paties bedugnės krašto.
Žaisdami lemiamą ne tik „gyvenk ar mirk“ mačą šiame turnyre, bet ir laikydami šalies krepšinio garbės išsaugojimo testą, lietuviai vargsta net su bulgarais.
Iki trečiojo kėlinio pabaigos likus 2 min. 58 sek. varžovai vis dar pirmauja 51:50.
R.Butautas tuomet ruošiasi į aikštę vietoj Artūro Jomanto įleisti Andrių Mažutį, kuris nusiėmęs treningą jau žengia pasiruošęs keitimui. Tačiau Lietuvos rinktinės treneris staiga apsigalvoja ir žaibiškai ranka mosteli į T.Delininkaitį.
Kai vos vieną minutę iki tol per tris kėlinius žaidęs 27 metų 190 cm ūgio gynėjas pasirodo aikštėje, Lietuvos sirgaliai jį pasitinka audringais plojimais.
Jau per pirmąją savo ataką T.Delininkaitis pataiko tritaškį. R.Butautas delnais suspaudžia sau veidą, o iki tol strigęs Lietuvos rinktinės žaidimas puolant pagaliau įsisiūbuoja.
Lietuviai laimi likusią atkarpą 16 taškų persvara, rungtynes 84:69, taip išvengdami didžiausios per visą šalies krepšinio istoriją gėdos.
T.Delininkaitis per 14 minučių spėja surinkti 9 taškus, atkovoja 3 kamuolius ir atlieka 2 rezultatyvius perdavimus.
„Kiekvienam žaidėjui prieš rungtynes skiriame tam tikras užduotis. Ir jeigu žaidėjas numatytų funkcijų neatlieka, privalome jį keisti.
Tomas šį kartą neįvykdė užduočių žaisdamas atakuojančiojo gynėjo pozicijoje.
Tačiau kadangi mūsų įžaidėjai šiandien daug klydo, leidome jam rungtyniauti kaip įžaidėjui, – po pergalės aiškino R.Butautas. – Tomas nuramino komandą, viską paėmė į savo rankas ir šioje pozicijoje sužaidė gerai, todėl aikštėje išbuvo visą ketvirtąjį kėlinį.
Tačiau Tomas yra tikras metikas. Įžaidėjo pozicijoje jis atsiduria tik tuomet, kai mums reikia griebtis gelbėjimo rato“.
- Ar 28 minutes prasėdėjęs ant suolo, dar tikėjotės įeiti į aikštę? - „Lietuvos rytas“ paklausė T.Delininkaičio.
- Aš visada tikiuosi. Aišku, norėčiau žaisti daugiau, bet treneriai turi savo schemas ir geriau mato, kada keisti ar įleisti žaidėjus į aikštę. O kai neleidžia, sėdi ant suolo ir taip palaikai komandą.
Labiausiai džiaugiamės, kad laimėjome ir nereikės važiuoti namo. Buvo klaidų, bet jas būtinai išanalizuosime ir pasistengsime ištaisyti.
- R.Butautas įsitikinęs, kad komandai esate daug naudingesnis kaip snaiperis, o ne kaip įžaidėjas. Dauguma rinktinės gerbėjų mano, kad jūs šiuo metu galite geriausiai iš visų esamų komandos žaidėjų atlikti įžaidėjo pareigas.
Kur jums pačiam lengviau žaisti?
- Pastarąjį sezoną klube daugiau žaidžiau kaip atakuojantysis gynėjas, todėl man priimtinesnė ši pozicija.
Bet galiu ir įžaisti kamuolį. Man tai nekelia problemų.
- Treneris jus labai dažnai keičia. Ar galėtumėte fiziškai atlaikyti, jei tektų žaisti po 35 minutes per rungtynes?
- Jeigu reikės, manau, kad galiu. Pastarąjį sezoną klube po tiek ir žaidžiau. Aišku, žmonės – ne robotai, gali pavargti. Bet tuomet juk galima paprašyti keitimo.
- Linas Kleiza mano, kad komanda Vroclave nepademonstravo savo tikrųjų galimybių. „Jaučiame tokį neužtikrintumą. Aikštėje vienas kitam maišėmės“, – kalbėjo jis. Kodėl žaidimas stringa?
- Gal per didelis visų noras.
Visi nori ką nors kuo skubiau aikštelėje nuveikti, greičiau pabėgti. Tačiau trejos rungtynės parodė, kad nėra taip, kaip tu nori. Reikia žaisti kantriau.
Per mačą su bulgarais savo tikslo siekėme po truputį ir galiausiai įrodėme, kad esame stipresni.
- Antrajame etape teks žaisti su pajėgesniais varžovais negu bulgarai. Ar Lodzėje komanda gali pagerinti savo žaidimą?
- Viskas yra įmanoma. Manau, kad kitame etape mūsų žaidimas bus tikrai geresnis.
Galiu prisiekti, kad tikrai kovosime iki pat galo ir tikrai nenuleisime rankų.
Ši pergalė prieš bulgarus turi mus nuraminti ir atgaivinti. Važiuojame į Lodzę geros nuotaikos. Po pralaimėtų rungtynių visi labai išgyvenome ir visi kalbėjome, kad sunkiai galime užmigti.
Aš niekada nelinkęs vadovautis pavyzdžiais, bet šįmet per jaunučių čempionatą Kaune buvo akivaizdus pavyzdys, kaip viskas gali pasisukti.
Lietuviai pralaimėjo dvejas pirmąsias rungtynes, bet po to susiėmė ir žaidė finale.
Stengsimės eiti jų keliu ir kautis dėl medalių.